(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2016-04-15

(848) Visiškai tarp kitko: kuo galėjo tapt Druskininkai

Skaitydamas Antano Mončio susirašinėjimų knygą Per toli gyvenu užtikau Algirdo Juliaus Greimo 1991-10-09 laišką, prasidedantį:
Mielas Antanai,
gal tau ir atrodys nerimtas mano pasiūlymas: aš bandau prikalbinti žmones, kurie norėtų grįžti į Lietuvą, įsikurti Druskininkuose. Klimatas labai geras, savivaldybę ten užgrobė poetų gauja. Vienas iš jų – Platelis – šiuo metu paskirtas Kultūros ministeriu. Ten nusipirko ūkį mūsų – tavo draugas [Vytautas Kazimieras] Jonynas. Man ten pasiūlė duoti namuką... Esu įsitikinęs, kad ir tau ten sudarytų pakenčiamas sąlygas gyvenimui ir darbui. Ką tu apie tai manai? (p. 144)
Nežinau, ką atsakė manąs Mončys. Bet Greimo idėja buvo graži, nors/nes iš svajonių srities, – kompaktinė reemigracija; Druskininkai – kaip grįžėlių centras (atvirkštinis Pakšto idėjos atspindys).
P.S. Antanas Mončys gimė kaime, kuris vadinos Mončių, bet dabar ofic. pavadinimas – Mančiai (pagal Vietovardžių žodyną, 2002/2007); pagarba žemaičiams, kurie laikos savo.

2 komentarai:

  1. Nors ir būdamas savaime įdomus, šiandieninių malinauskinių politrealijų kontekste įrašas suskamba dar įdomiau.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O aš pagalvojau apie atspirties tašką – kultūrfantaziniam romanui :)

      Panaikinti

Mano nuotrauka
deepart.io perpiešas Eriko Varno stilium (nuotr. Prano Vasiliausko)