(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2016-02-05

(829) Pakeliui namo, xxxii: Henriko Algio Čigriejaus eilėraštį prisiminiau

pakeliui į darbą: Žirmūnų tiltas, 2016-01-28
Sausio vidury Literatūroj ir mene buvo Čigriejaus eilėraščių publikacija „Rudeniški pasišnekėjimai ir nusišnekėjimai“ (01-15, p. 28–29).
T-19 prisiminiau „Išvažiavo“. Išsitraukiau iš kuprinės atvarto kopiją, vėl perskaičiau:
Taigi, kad nieko nebėr, kai visi išvažiuoja,
Tos kėdės ir stalas, ir šėpa, ir knygos,
Paveikslai ir veidrodis
Nieko nereiškia.

Kiek sykių turiu tai kartot ir kartoti –
Kai jau visi išvažiuoja, tai nieko nebėr,
Reik čia didelio proto?
Tas ir yr, tas ir yr, kad iš to proto – grįžtančiam penktadienio vakarą į tuščius namus – naudos kaip šuniui iš penktos kojos.
—  die sentimentalische Stimmung (iš kur galvoj šita vokiška frazė? prisimenu ją skliaustuos parašytą), – taip.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Mano nuotrauka
deepart.io perpiešas Eriko Varno stilium (nuotr. Prano Vasiliausko)