(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2015-07-14

(770) Tarp kitko: ne atradimas, o apsijuokimas

Mokslo Lietuvos š.m. nr. 12 (06-26) su rubrika „Nauji istorikų atradimai“ išspausdinta dr. Aldonos Vasiliauskienės (net vardinę klasę Šiaulių r. Bazilijonų mokykloj-daugiafunciam centre turinčios) straipsnio „Patikslinti poeto Antano Strazdelio biografijos faktai“ pradžia.
Radusi Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuj vieną dokumentą – Strazdo mirties metrikos nuorašą, „mokslininkė“ kerta iš peties – pastorintu šriftu:
Remiantis mirimo metrikos tekstu, kuriame akcentuojamas mirusiojo amžius – 77 metai, būtina koreguoti ir kun. A. Strazdelio gimimo metus. Tai ne 1763 ar 1760 m., kaip nurodoma poeto kūrybai skirtoje literatūroje, bet 1756 m. Tai yra kadaise ir Vaclovo Biržiškos nurodyta Strazdelio gimimo data. Deja, vėliau jos nesilaikyta. (p. 11)
Jau tada, birželio pabaigoj, norėjau reaguot, bet sustabdė Tęsinys – kitame numeryje.
Tarsi nepadoru viso teksto neperskaičius skelbt įrašą tokiu pavadinimu. Palaukiau.
Tęsinys nr. 13 (07-08), p. 7 ir 9. Deja, apie „atradimą“ daugiau nė žodžio; tik, remiantis Kupiškio bažnyčios gimimo metrikų knygomis, suskaičiuoja, kiek Strazdas gimusiųjų pakrikštijo ir kiek mirusiųjų amžinybėn palydėjo.
Taigi surašau tai, ką pasižymėjau perskaitęs pirmąją – atradimingąją – straipsnio dalį:
(1) Mirties metrikoje visada būdavo nurodomas mirusiojo amžius, tad pavartotas žodis akcentuojamas laikytinas nesusipratimu.
(2) Asmenvardžio forma Strazdelis moksliniame diskurse jau seniai nebevartojama.
(3) Eikim prie esmės. Ar asmuo vadintinas mokslininku, jei rašydamas apie savo „atradimą“ net nepamini monografijos, skirtos būtent tam, kurio gimimo datą imasi tikslint? Turiu galvoj Vytauto Vanago Antaną Strazdą (1968), kur viskas išknisinėta ir prieita prie išvados:
Reziumuojant visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, reikia laikyti, kad poetas Antanas Strazdas gimė 1760 m. kovo 9 d. Andriaus ir Sofijos Strazdų šeimoje, Kriaunų parapijoje, Astravo kaime, kuris dabar vadinasi Margėnais ir priklauso Rokiškio rajonui. (p. 24)
Ką turėjau galvoj, rašydamas viskas išknisinėta? Štai monografijos fragmentas apie tai, kur koks Strazdo amžius nurodomas (paskutinėj eilutėj minima ir mirties metrika, kurios nuorašas „įkvėpė atradimą“). →
Gal jums atrodys, kad per silpną žodį pavadinime pavartojau – apsijuokimas, bet tiek to. O šiaip – labai liūdna. Labiausiai dėl to, kad tokie „atradimai“ skelbiami Lietuvos mokslininkų laikraštyje (tokia paantraštė) ir nieks iš mokslininkų nereaguoja (bent jau iki šiol jokios reakcijos niekur neteko skaityt).
Prieduras (11-10).  Bibliotekon atkeliavo kas mėnesį išeinančio laikraščio Voruta nr. 10. O ten vėl Aldonos Vasiliauskienės straipsnis apie tą patį – „Strazdelis archyviniuose dokumentuose“ (lyginanat su publikacija Mokslo Lietuvoj, šiek tiek patrumpinta ir perdėliota). Na, suprantama, kaip vyr. redaktorius ims ir suabejos redakcinės kolegijos narės kompetencija? Prie publikacijos – SRTRF logotipas, vadinas, už šį rašinį autorė dar ir honoraro gaus. Nesvarbu, kad rašinys jau kitame SRTRF remiamame leidiny skelbtas.

9 komentarai:

  1. Anonimiškas2015-07-15 12:25

    Mokiausi Antano Strazdo vardo mokykloje :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Vakar į šį įrašą Google+ sureagavo Paulius V. Subačius:
    – Nei Mokslo Lietuva – mokslininkų laikraštis (keistos de facto neįvykusios kaip sąjunga sąjungos keistas personalijoms reklamuoti skirtas personalinis vieno pusžurnalisčio organas), nei Vasiliauskienė – mokslininkė (nuo tada, kai nustojo greta Lazutkos sėdėdama Statutą po rašmenį šifruot), taip kad reaguot – tik burną aušint. Bet šaunuolis, +Virginijus Gasiliūnas, kad pastebi. Aš čia neseniai susikirtau su viena jauna mokslininke, kuri nusprendė Girdzijauską patobulint, tai niekaip nesuprato mano argumento, kad reikia biškį druskos suvalgyt, norint prof. JG koreguot eilėdaros srity...
    Atsakiau:
    – ...bet SRTRF šiems metams paskyrė 15 000 eurų projektui „Pažinimo erdvė: mokslas visuomenei“ vykdyti. Vykdo, atsiprašant. O dėl redaktoriaus – dabar jau redaguoja prof. dr. Jonas Jasaitis, nebe Gediminas Zemlickas.
    Paulius V. Subačius:
    – „Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius“ – gal geriau kaimą ir plėtotų... O gal čia ir yra toji plėtra?
    Atsakiau:
    – Labai panašu :)
    ----------------------------------------------------------------------------------
    Na taip, galima tart, kad tas nėra tas, kuo vadinasi, ir numot ranka; bet vis dėlto: kur tie tikrųjų mokslininkų žodžiai, kad leidinys Mokslo Lietuva yra niekam tikęs, kad daro gėdą mūsų bendruomenei etc.; gal net žiauriai: geriau jokio negu tik toks?
    ·

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O bet... kas tie "tikrieji mokslininkai" ir kur/kaip, anot Tavęs, Virginijau, jie turėtų tą sugėdijimą išsakyti, kad būtų adekvačiai išgirsti?

      Panaikinti
    2. (a) Žodžių junginį tikrieji mokslininkai vartoju tiesioginiausia reikšme: žmonės, apgynę disertacijas ir užimantys pareigas, kurios nurodomas kaip mokslo darbuotojas (institutuose) ar doc. ir pan. (aukštojo mokslo institucijose). Ir jokių poteksčių ar ironijų, tikrai.
      (b) Yra Lietuvos mokslininkų laikraščio Mokslo Lietuva interneto svetainė. Ten, be kita ko, dešinėj viršuj, yra ir paišelis nupaišytas, galima rašyt šitam leidiniui.
      Ne tikrojo mokslininko pasvarstymai: o kodėl neparašius (kolektyvinio?) tikrųjų mokslininkų filologų laiško vyr. redaktoriui apie konkrečią publikaciją ir nepaprašius: paskelbti tą laišką laikrašty – paneigimą apie „atradimą“ (iš pagarbos Vytautui Vanagui) ir dar + pasiaiškinimą? Jei nebūtų reakcijos, visada galima „nutekinti informaciją“, kuria, visai tikėtina, susidomės kas nors iš vad. internetinių žiniasklaidos priemonių (tada prasidės kitokio pobūdžio problemos leidiniui).
      O šiaip svarstant: yra leidinys, kuris galėtų būt rimtai geras (kiekvienas leidinys toks gali būt). Pirmasis žingsnis – jį turi redaguot, tvarkyt ne vienas asmuo, o – redaktorių kolegija, nes vienas, kad ir kas, kad ir koks jis būtų, nebus kompetentingas, – ar tai ne svarbiausias reikalavimas leidinio redaktoriui?
      Prirašiau ir galvoju: man juk atostogos, o aš suku galvą, kaip Mokslo Lietuvai įgyt padoraus leidinio vardą. Nesusipratimas kažkoks.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2015-07-29 21:26

      Nesu mokslininkas, tik kaimo jurgis, bet žinau, kad šis kunigas teikė Sakramentus ir Krinčino bažnyčioje. Va, o šito be manęs niekas nežino, net Vanagas.
      K.J.

      Panaikinti
    4. Vienintelį Krinčino bažnyčios metrikų knygų žinovą galvoj teturiu – Algimantą Krinčių; įdomu, o jo (na kieno kito dar gali būt?) žinios apie Strazdo Krinčine teiktus Sakramentus tik galvoj, o gal kur ir spausdintos?

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2015-08-02 18:35

      Vaje, aš demaskuotas. Kas dabar bus? Apie Strazdą Krinčine buvau sakęs prof.V.Z., tai žinojome dviese, bet ji numirė, tad vėl žinau tik vienas, o kai numirsiu, nežinos niekas, todėl pateikiu nuorodą: Senosios Krinčino bažnyčios knygos, XVI (1-3), 1803-1823 metų krikšto metrikų knyga, 2010. Įžangoje nurodyta įvairios 1813, 1816, 1817, 1818, 1820 ir 1823 metų dienos, viso apie 17 kartų.

      Panaikinti
    6. Nuoširdžiausiai ačiū; grįžęs po atostogų imsiu žiūrėt pagal nuorodas.

      Panaikinti

Mano nuotrauka
deepart.io perpiešas Eriko Varno stilium (nuotr. Prano Vasiliausko)