(648) Rastinukai, xxxv: VDU italų kalbos lektorius dr. Michelis

Per atostogas buvau pasiėmęs (kad antrąkart pereičiau; darbo reikalai) Ričardo Pakalniškio parengtą knygą Poezijos kryžkelės: Dialogai apie dvi poezijos šakas Lietuvoje ir išeivijoje (1994; jau post mortem išėjusią). Prieš 20 metų ją skaičiau vienaip, o dabar jau visiškai kitaip; pagal pasižymėjimus knygoj sprendžiu).
[Praleidžiu gal ir reikiamą sankabą.]
Poetė Kotryna Grigaitytė, paklausta, kas buvę jos mėgstamiausi dėstytojai VDU, atsako: Vincas Mykolaitis-Putinas, Juozas Brazaitis ir

italų kalbos bei literatūros dėstytojas, rodos, Michelis – žydų tautybės, tik be žydiškų bruožų, ilgą laiką gyvenęs Italijoje. Didis eruditas, tikros kultūros žmogus, puikiai mokėjo lietuvių kalbą. Buvom tik trys studentės, jo paskaitose jautėmės labai šeimyniškai. Netrukus jis kuriam laikui išvyko užsienin. Vokiečių okupacijos metais Kaune ėjau Vytauto prospektu. Ties Karo ligonine priešais artėjo darbams varoma žydų kolona. Gatvėj buvo spūstis, kolona priartėjo prie pat šaligatvio. Profesorius žengė pirmoj gretoj. Toks pat, koks ateidavo universitetan: pilku rudeniniu paltu, languotu šaliku. Bet su geltona žvaigžde. Nieko daugiau... tik akys susitiko – žmogaus su žmogum. Šito niekad nepamiršiu. Netrukus pasklido gandas, kad jis nusižudė... (p. 37–38)

Apie VDU profesorių Nachmaną Šapirą žinau, jo studijas apie Lietuvos žydų literatūrą esu skaitęs, o va dr. Michelis – gėda, bet prisipažįstu – man buvo negirdėtas.
Vienintelėj Lietuvių enciklopedijoj radau jo biogramą (priešingai nei dauguma, nepasirašyta jokiu kriptonimu):

Michelis Dovydas Viktoras (g. 1902 X 7 Kaune – ?), romanistas. Mokėsi Kaune, studijavo Paduvos univ[ersitete] romanų k[albas] ir 1927 ten gavo dr. laipsnį. 1930 X 3 – 1939 XII 31 VDU [H]umanitarinių mokslų fak[ultete] italų k[albos] ir literatūros lektorius. Buvo Havaso spaudos agentūros atstovas[1] ir daug rašė italų spaudoje apie lietuvių tautos meną ir kt. Su J[urgiu] Talamantu vertė Dantės Dieviškosios Komedijos pragaro giesmes ir jas spausdino 1938 Vaire[2]. 1941 vokiečių suimtas ir iki 1944 pavasario buvo laikomas Kauno gete. (LE, t. XVIII, p. 338)
-----------------------------------------------------------------------
[1] Diena, 1939-02-05, p. 1:

Naujas prancūzų telegramų agentūros atstovas
Prancūzų telegramų agentūros Havaso atstovu Lietuvoje, prof. Šmitleinui persikėlus gyventi Rygoje, laikinai paskirtas Humanit. mokslų f-to italų kalbos lektorius dr. Michelis.

Taigi, galima patikslint: agentūros Havas atstovas nuo 1939-ų vasario; iki kada? — Pranešinėjo apie tai, kaip sovietai okupuoja Lietuvą? (Retorinis klausimas.)

[2] Apyprastis (kalbėkim tiesiai) tas vertimas (bet čia reiktų svarstyt apie lietuvio Talmanto poetinį talentą; dvi pirmosios tercinos iš Pragaro):

Nužengęs mūs gyvatos pusę tako,
Aš atsidūriau girioje gūdžiojoj,
Nes iš tiesos buvau išklydęs kelio.

O taip sunku bylot, kokia ji buvo,
Ta juodgirių giria baugi, galinga.
Tik atsiminus, vėl atgyja baimė; (Vairas, 1938, nr. 1, p. 11)

Šis tas; vos šis tas. — Paieškojau (pusvalandį, kol pietavau, i.e. valgiau sekmadienį skintus alyvinius obuolius, nes jau jų galas artėja); galima ir papildyt Dovydo Michelio biogramą.
Apžvalga, 1935-07-14 (pirmieji metai, nr. 5), p. 7:

V.D.Universiteto italų kalbos lektorius dr. Michelis su savo klausytojais išvertė Nobelio laureato Pirandelio trijų veiksmų dramą „Šeši personažai ieško autoriaus“. Dr. Michelis rengia spaudai žymesnių italų rašytojų novelių rinkinį.

Pirandello pjesės vertimas kur? Antologija neišėjo? Ką jis rašė italų spaudoj? Apie ką konkrečiai? – Bibliografija; bent jau. – Bakalauro darbo verta tema, itališkai mokančiam žmogui.
Nors man svarbiau kiti dalykai: išties nusižudė (prieš galutinį Kauno geto sunaikinimą 1944-ų liepą)?
– Savižudybės prasmė? – Nesileist nužudomam kitų, – aš pats? – Savigarba? – Vienintelis būdas išlikt išdidžiam?