(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2014-05-23

(617) Visiškai tarp kitko: trys geriausios

Šiandien skaitinėdamas Literatūrą ir meną ėmiau ir prisiminiau, ką buvau išsiaiškinęs: seniai seniai kurį laiką (bent jau kai vyr. redaktorium buvo Vytautas Radaitis) LM redakcija rinkdavo tris geriausias numerio publikacijas; apie tai laiškais, pasirašytais savaitraščio galvos, būdavo pranešama ir jų autoriams (esu matęs kelis tokius).
Jei reiktų išrinkt tris geriausias 2014 metų 21 numerio? — Reiktų? – Galima:

(3) Aurimo Švedo „Žiniasklaidos laikas“ (visada perskaitau, pasitikrinu, ar kokios vertos perskaityt publikacijos tą mėnesį nesu pražiopsojęs);
(2) Giedrės Kazlauskaitės atsakymai į LM anketą (ne tik todėl, kad irgi esu radiofilas);
(1) Aivaro Veiknio „Treji metai lentpjūvės“ (tokios ironijos ir autoironijos nesitikėjau iš poeto); kad ir toks pasažas:
Birutė – sandėlininkė. Pagrindinė jos veikla lentpjūvėj – nieko neveikti. Šiaip taip susitvarko. (p. 26)

2 komentarai:

  1. Atsakymai
    1. Ergo, esam (panašia/bendra)estetoprincipiniai vertintojai :) [parašiau ir prisiminiau Ramutį Karmalavičių; nepaisant komplikacijų, labai įdomu būdavo išklausyt jo vertinimus, kol susitikdavom].
      Tik keletą tokių anuolaikinių laiškų esu skaitęs. Kaip suprantu/įsivaizduoju, pirmadienį LM redakcijos darbuotojai susirinkdavo į vad. penkiaminutę ir, be kita ko, nuspręsdavo, kurios šeštadienį išėjusio numerio publikacijos geriausios; ir tai būdavo, sakykim, vidinis sprendimas (kito šeštadienio numery tai nebuvo skelbiama). Tie laiškai galėtų atspindėt sovietmečio laikų savaitraščio redakcijos neviešintą vertybinę orientaciją. — Pagalvojau: visai įdomu būtų patyrinėjus tuos sprendimus (jei jie visi [daugmaž] raštu užfiksuoti yra išlikę).

      Panaikinti