- Žydėjo gražiai ir didingai. – Kambary, kurį tebevadinu vyresniojo sūnaus [jau kiek metų Kaune?] vardu, Vytuko kambary ant palangės į rytų pusę žydėjo.
- Žydėjo gausiai: 2+3.
- Po poros, – o gal net trejų? – taip, trejų metų pertraukos.
- Padovanotas coll. Donatos M. – o ji ar tik ne iš Vokietijos gavo – per daug – dovanų?
- Pražydo Tėvo mirties „proga“.
- Nužydėjo. – O ką daryt toliau, mielieji žmonės, išmanantys apie amarilius?
- Nukirpau žiedkočius.
- O tai, kas liko? – Lapai liko, aišku.
– Tai nebereikia ar dar reikia?
Prieduras (2014-07-14):
Na va, ištraukiau kankinį amarilį iš pastalės. Liūdnai atrodė. Tad ėmiau ir persodinau: šaknų dalį pašalinęs, naujos žemės parūpinęs, didesnian daiktan persodinau.
Lauksiu.
gerai, kad aš, kaip plataus profilio (ne lokalinis) istorikas vertinu tik klasikinę poeziją, nes naujų formų turbūt jau nesuprasiu niekad.
AtsakytiPanaikintiTaip, juokinga.
PanaikintiNe, nejuokinga, tiesiog tokia realybė :)
AtsakytiPanaikintiTaip, tokia juokinga realybė.
PanaikintiGalima sakyti "amadrtilis" ir kirčiuoti kaip "kadrilis".:)
AtsakytiPanaikintiGalima, aišku, galima, jei tik norit. :)
PanaikintiO man tą amadrtilį dar laistyt ar jau nebe? – štai klausimas koksai.
geriausia nupjauti visa kas žaliavo ir su visu vazonu pakišt po pvz. virtuvės spintele, - kai tamsoje pailsės, ims leisti lapelius, tada viską galima bus pradėti iš naujo.
PanaikintiNuoširdžiausiai ačiū! Taip ir padarysiu.
PanaikintiO mano kabinete šiais mokslo metais (baigsis jie rugpjūčio paskutinę dieną :) ) jau antrą kartą pradeda žydėti. Ir niekur aš jų nekišu. Tik nupjaunu peržydėjusį stiebą. Patariama per vasarą pasodinti sode, atokiau nuo saulės. Kažkada esu taip padariusi. Šiemet irgi galvojau (viename vazone jau kelios kartos apsigyveno - reikia erdvės duoti), bet dabar jau žiedas sukrautas, reikia laukti kol peržydės.
Panaikinti