(618) Dėl juoko: apie prioritetus (pasitelkus obelų žiedus ir obuolius)

alyvinė; baigia žydėt; gegužės vidurys

Kas poetams svarbu?
– Obelys žydi! – Och! Ach! net: Oi!

Žiūrim – krinta patylomis
Obelių žiedai.
Pleštakėlėmis baltomis –
Žiūrim – krinta patylomis.
Rodos, sniego atkarpomis
Snigo tik andai.
Žiūrim – krinta patylomis
Obelių žiedai.

Negi poetui svarbu, kad krinta ne obelių žiedai, o žiedlapiai, jam tik – žinote atsiprašant – žydėjimas tesvarbus. Todėl ir atleistina. (O žiedai, kurie neužsimezgę, džiūsta ir – labai nepoetiškai, nesinchroniškai – ima ir atsiknoja, ir – paprasčiausiai nubyra; taip, proza.)

Kas svarbu kritikams?
–  Kad būtų valgomų obuolių (valgomų nesispjaudant; sultingų ir nekirmėlėtų). Žydėjo nužydėjo, o ar kas užsimezgė ir užaugo?