(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2014-05-20

(616) Paradonelaitiana: ąžuoliukas, i

2014-05-07, 15:05
2014-05-20, 12:45
Šįmet minint lotyniškų rašmenų atgavimo lyg ir jubiliejų [110] LLTI (05-07), Donelaitis linksniuotas perlinksniuotas buvo (vietininkas tik ilsėjos).
Tie visi skaitymai, žiūrėjimai, valgymai, skanavimai ėjo praėjo [ne ne, ir gražu, ir kilnu, ir kt. buvo! (buvo; lašiniai buvo baisiai gardūs!)]; liko tik D-čio ąžuoliukas.

Prisimenu: jau trečia, visi susirinkę prie iškastos duobelės; Albinas Juozapas Batavičius jau patriūbavo. – O ką sodinsim? – Sodinukas ūkio daly ant seifo tebeguli. – Atkeliavo tai, ką manėm būsiant sodinuką. Išvynioju – o ten net trys. Kurį rinktis? Šaknys visų daugmaž vienodos, bet vienas jau šakotis pradėjęs. Sakau: Gal šitą? – Tas ir buvo pasodintas, Albinui Juozapui Batavičiui antrąkart triūbuojant.
Taip ir pasijutau esąs atsakingas. – O jei neprigis? Taigi graušiu save, kad ne tą pasiūliau sodint.

Regis, prigijo.
Tikėkimės, kad jam neatsitiks kaip tam iš D-čio pasakėčios.

2 komentarai:

  1. Gražus renginys. O pirmų trijų eilučių iš pasakėčios būsimam ąžuolui galima ir palinkėti.

    AtsakytiPanaikinti