– Suleidau vaistų, jam pagerėjo, bet dar luktelsiu. Atneškit priegalvį, tegul čia įsitaiso ant sofutės ir visi kartu palauksim ryto.
Susijaudinusi sesuo (greičiausiai ji) atneša priegalvį ir padeda ant sofutės.
Kurioj pusėj jūs susijaudinęs/-usi padėtumėt priegalvį? — Jau padėjot? — Priegalvis buvo padėtas dešinėj. Daktaras ligoniui liepė būtinai gultis ant dešinio šono ir nejudėti (širdis!), tad teko įsitaisyt veidu į atlošą.
Po kurio laiko, ar iš mandagumo (kaip čia dabar gulėsi atsukęs užpakalį prie tavęs budintiem žmonėm), ar norėdamas pamatyt jų veidus ir ką nors pasakyt, Č.S. pamėgino apsiverst ant kito šono. Ir mirė.
Pagalvojau: jei priegalvį atnešęs žmogus būt buvęs kairiarankis, greičiausiai būtų padėjęs jį kairėj sofutės pusėj. Tada ligonis, atsigulęs ant dešinio šono, būt galėjęs matyti prie jo budinčius artimuosius ir nebūt kilęs noras vartytis...
Kompozitorius ir vargonininkas Česlovas Sasnauskas mirė 1916-ų sausio 18-ą pusę aštuntos ryto, būdamas jaunesnis nei šią užparaštę rašantysis (nesulaukė 49-erių).
P.S. Šią istoriją prisiminiau šįryt maždaug 7:30 pervesdamas kasmetę gyvybės draudimo įmoką.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą