(179) Užparaštė, xii: apie Binkio aguonėles

Prieš atostogas darbų kalnas, tai tik tokiem niekam lieka laiko. Va išėjau parūkyt ir pamačiau atšlaitėj šalia Vileišio rūmų žydinčias dirvines aguonas (papaver dubium). Greičiausiai būtent tokias turėjo galvoj Binkis, rašydamas trioletą (ir ta mažybinė forma visai tinka – tikrai nedidukės):

Ugniaspalvės aguonėlės
Po rugius visur liepsnojas,
Lyg išklydę rojaus vėlės,
Ugniaspalvės aguonėlės...
Visas kraštas – vienos gėlės!
Ar čia žemė, ar čia rojus?
Ugniaspalvės aguonėlės
Tik liepsnojas, tik liepsnojas...

P.S. „Aguonėlės“ balsui ir fortepijonui (komp. Juozas Gruodis, dainuoja Judita Leitaitė).
P.P.S. Binkio uta pacituota ir prie štai šitos nuotraukos, nors, manau, ten (kaip ir videoklipe) kitokios aguonos užfiksuotos – papaver rhoeas (plg., pvz., dar su šituo vaizdu). Taip, perskaičiau, esą aguona birulė auga ir „javų laukuose (dažnai drauge su rugiagėlėmis)“, o Binkis tą kaip tik ir mini, vis tiek gal ir klaidingai manau, kad jo triolete liepsnojas dirvinės aguonos, kurių žiedlapiai tikrai panašesni į liepsną. Bet: įsauly visos spalvos blunka.
P.P.P.S. Pagalvojęs jau norėjau šitą įrašą trenkt velniop iš tinklaraščio, bet telieka: kaip pavyzdys (beprasmių svarstybų?).