 |
| Bulgarija, 1890 |
- J.B. – politikas per prievartą (jo);
- J.B. – politikas iš reikalo (mano).
Be kita ko, ir tokį argumentą mestelėjau: ar kas būt galėjęs priverst imtis to, ko nenori, žmogų, kuris iš šunų kaip sargą ir draugą pasirinko vokiečių dogą (Vienoj nusipirko)?
P.S. (2011-09-23). Algirdas Grigaravičius, „Jonas Basanavičus – politikas iš reikalo“, Kultūros barai, 2011, nr. 9, p. 80–87.
O kaip tada peršovimas už meilės reikalus Varnoje? Gal audringo charakterio žmogaus būta?
AtsakytiPanaikintiKas per meilės reikalai??? Kiek žinau, vieną vienintelę savo nuostabiąją Ellę temylėjo, o jai mirus, esą net apie savižudybę galvojęs... Na, kad nelengvo charakterio – tas gal it taip (neurastenija), bet kad audringo – vargu.
AtsakytiPanaikintiSkaičiau pačio JB biografijoje. Gyrėsi kad labai juo domėjosi Bulgarijoje moterys.
AtsakytiPanaikintiO peršautas buvo Varnoje, versija - nesveikai pavydus vyras.
Iš kur tokia versija? Bent jau pats Basanavičius siūlo politinės priežasties versiją: esą vad. rusofobai jį laikę rusofilu, todėl „tokį silpnaprotį Manoilovą suagitavo prieš mane ir jį panaudojo mane, kaipo manomąjį politikos priešininką, persekioti. Manoilovo motina ir vyresnėji sesuo nuo apopleksijos (haemorrhagia cerebri) mirė; patsai A. Manoilovas atrodė biskelį melancholijos turįs, nesveiko proto esąs ir, regimai, tūlos klaidžios idėjos vedamas, norėjo mane užmušti. Teismo 15-ai metų kalėti buvo nuteistas.“ (Lietuvių tauta, kn. V, p. 62). Ir kvietė jis Basanavičių neva pas savo sergančią seserį [sic!](prieš imdamas šaudyt), o ar buvo apskritai jis vedęs – šito tai niekur neteko skaityti.
AtsakytiPanaikintiKad Basanavičius moterim patiko – tikriausiai (išvaizdus daktaras), o ar jam bulgarės patiko – čia jau kitas klausimas. Apie tai niekur neradau užfiksuota.