(103) Vilniaus vaizdai, v

Vilniškiausias balkonas

Lvovo gatvėj; berželis, ir nieko kito, – vilniškiausias, jeigu pritariam Odesoj gimusios Svetlanos Martynčik nuomonei, kad Vilnius – miestas, kuris „пророс через лес“. Ar Jano Bułhako: esą „Vilnius, tiesą sakant, nėra miestas ir niekada juo nebuvo. Vilnius tik dedasi miestu, nesėkmingai stengiasi juo būti, nors, nepriklausomai nuo laiko tėkmės ir jo dvasios, visada lieka kaimu“ (Vilniaus peizažas, iš lenkų kalbos vertė Stanislovas Žvirgždas, 2006, p. 10).
P.S. Vilniškiausias, ne vilnietiškiausias.
P.P.S. Retorinis klausimas: ar ukrainai kada nors oficialiai paprašys, kad Lvovą imtumėm vadint Lvivu? Tada pasiūlyčiau vadint lotyniškai: Leopolis.

Digresija: prezidento knygelė dukterims

Vakar po pasaulį paskleista žinia, kad nuo lapkričio 16-os bus pradėta pardavinėt Baracko Obamos dar prieš tampant prezidentu parašyta Of Thee I Sing: A Letter to My Daughters (skaičiau čia ir čia). Leidėjai: Alfred A. Knopf Books for Young Readers, an imprint of Random House Children’s Books; 40 puslapių; pirmo leidimo tiražas 500 000 egz.; kietais viršeliais kainuos $17.99 (l. nevirškinu kainos, kai gale tie 0,99).
Bus papasakota apie 13 „the ideals that have shaped our nation“. Kol kas atskleisti tik trys, kurių pagrindiniai bruožai: „the artistic talents of Georgia O’Keefe, the courage of Jackie Robinson and the patriotism of George Washington“. L. įdomu, kas likę 10 ir kuo jie, B.O. nuomone, have shaped Amerikos naciją.
Pagalvojau: amerikiškiausia knyga. Ar kuri mūsų leidykla pirks teises išleist ir lietuviškai? („Versus aureus“ pernai yra išleidusi Christopho von Marschallo Barakas Obama: Tamsiaodis Kenedis, iš vokiečių kalbos vertė Rūta Grauslytė-Antulienė; šįmet Aklųjų biblioteka pasirūpino įskaitu (Virgilijaus Kubiliaus balsu) .mp3 ir .wav formatais; bet ar tai skaitoma/klausoma?)

(94) Vilniaus vaizdai, i

Šįryt nušienavo pievą aplink mašinų stovėjimo aikštelę prie STATOIL degalinės (šalia Žirmūnų tilto). Nebeliks, matyt, ir dar matomos kitoj pusėj gatvės šalia VRM-os rūmų.
Ir tapo negražiau. Pieva virto veja. (Kaip atrodytų Vilnius, jei iš medžių liktų tik kelmai? na, tiek to: jei būtų visi vienodai nugenėti?)
Ir neįdomiau – botanikos žinių nebegali tikrint eidamas pro šalį.
Ir sutapimas: kaip tik šiąnakt po vidurnakčio per Svobodą klausiaus laidos „Laikas ir pasaulis“. Daug ir gražiai apie Vilnių kalbėjo jau šeštus metus čia gyvenanti Ukrainos pilietė rašytoja Svetlana Martynčik (slp. Макс Фрай; apie išverstas lietuvių kalbon knygas žr. maksasfrajus.niekorimto.lt; nieko nesu skaitęs, deja): esą gyvenimas Vilniuje panašus į gyvenimą svetimame sapne; čia jaučiasi kaip namie; „этот город пророс через лес“; ketina rašyt stambią knygą apie Vilnių. Pokalbio galima pasiklausyti per čia.