(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2017-12-31

(1040) Dėl juoko: kaip XX amžiaus pradžioj kai kurios motinos Amerikoj vaikus tramdydavo

dr. Šliūpas su anūku, būsimuoju prof. Martynu Yču,
apie 1920 (foto iš čia)


[Kaip nors linksmiau noris baigt šiuos metus; šis įrašas – vietoj padėkos tinklaraščio skaitytojams.]
Iš Karolio Račkausko-Vairo, 1907-ais atsiradusio JAV, atsiminimų:
[...] susipažinau su D-ro Jono Šliupo šeima.
Lig to laiko težinojau apie D-rą Šliupą iš periodinės spaudos, iš to, ką girdėdavau apie jį iš kunigų, iš studentų Šveicarijoje ir dabar iš amerikiečių veikėjų, kokie jie tais laikais buvo. Šliupas Amerikoje buvo katalikų kunigų pabaisa: katalikės, ypač lenkės, net savo vaikus gąsdindavo Šliupu:
– Cicho bądź, bo oddam Szlupasowi! – sakydavo motinos lenkės savo vaikams. Jo vardas Amerikos lenkuose buvo nemėgiamas ir nekenčiamas: jis su kun. Burba išskyrė lietuvius ir lenkus, jis pradėjo organizuoti lietuviškas parapijas, traukdamas lietuvius nuo lenkų. („Su J. Šliupu Amerikoj“, Diena, 1936-03-08, nr. 10, p. 3)
— Ačiū, kad vis dar kartkartėm paskaitot ir tai, kas ne facebooke skelbiama. Gražių naujų metų!

5 komentarai:

  1. Ačiū ir Jums už įdomias įžvalgas.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ačiū Virgiui už šią jaukią kertelę, už informacijos aruodus, už kantrų, kilnų, kruopštų kultūrininko triūsą! Visiems - gražių 2018-ųjų, asmeninės, kūrybinės ir visokios kitokios sėkmės!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, Vidai; ir Tau – ir asmeninės, ir kūrybinės.

      Panaikinti
  3. Paskaitom. Ir ne kartkartėm!
    Gerų 2018-tų!

    AtsakytiPanaikinti
  4. Tikrai paskaitom ir net švelniai liūstelim per kokį ilgesnį tarpelį tarp dviejų įrašų. Kūrybingų ir šviesių metų!

    AtsakytiPanaikinti

Mano nuotrauka
tinklaraštis įvertintas Vytauto Kubiliaus premija (2013) ir Poezijos pavasario prizu už eseistiką (2016)