(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2017-08-30

(1007) Visiškai tarp kitko: Antano Martinaičio parodos Druskininkuos proga apie jo rankraščius

AntM piešinys iš eilėraščių rinktinės
(7md.lt perskaičiau: iki rugsėjo 26-os Vytauto K. Jonyno galerijoj galima pasižiūrėt Antano Martinaičio (1939–1986) kūrybos parodą „Liber magnus“. — Ir va toks įrašas susidėliojo.)
Metuos, 1994, nr. 1, su rubrika „Apie kūrybą ir save“ buvo pokalbis „Ši diena ir rytojaus vizija“, kurį vairavo a.a. žurnalo redaktorius Juozas Aputis, prisikvietęs daugiausia savo draugų, tarp kurių – ir Ričardas Vaitekūnas. Citata iš jojo svarstymų:
Štai dabar išeis Antano Martinaičio eilėraščiai. O kiek metų išgulėjo tie rankraščiai, argi nežinojome, kad jis rašo? Juk jo yra bene du romanai parašyti! Nuvažiavom su Petru Palilioniu ir Donaldu Kajoku parvežti rankraščių iš žmonos. D. Kajokas pasiėmė savo juodą diplomatą, o Adelija (Antano žmona) ištraukė maišą rankraščių – netelpa! Tai buvo jo gyvenimas. Dėl skurdo nesuko sau galvos – rašė, tapė, ir viskas. (p. 85)
Taip, Donaldo Kajoko parengtą AntM eilėraščių rinktinę Paskui medinį arkliuką su Leonardo Gutausko įžanginiu „Neišsiųstu laišku“ Nemunas išleido 1994-ais. O kaip tie romanai? Ėmiau ir paklausiau DonK. Iš jo el. laiško:
Seniai jau visa tai, apie ką klausi, buvo. Aš tuomet iš Untės žmonos paėmiau tik poezijos rankraščius. Buvo, regis, pora storų sąsiuvinių, gal dar pluoštelis atskirų lapukų. Tada lyg ir buvo užsiminta, kad Untė rašinėjo ir prozą, bet apie pora romanų... – ne, nieko nežinau, čia jau didesnis žinovas R. Vaitekūnas, geras Antano M. bičiulis. Mano interesų sritis tuo metu buvo vien jo eiliuoti tekstai, mat buvau „įpareigotas“ paruošti Untės eilėr. rinktinę. Paskui visi rankraščiai buvo grąžinti A. M. žmonai.
Minėtos parodos anonse yra sakinys: „Nemažai liko neskelbtų rankraščių: eilėraščių, novelių, esė, atsiminimų apie dailininkus.“ Informacinius pranešimus rengė Nacionalinio MKČ dailės muziejaus žmogus, Druskininkuos eksponuojami paveikslai iš šito muziejaus fondų? Vadinas, ir AntM rankraščiai ten saugomi? — Dar viena Antano Martinaičio knyga, ne eilėraščių, gal kada nors ir pasirodys?
P.S. Tekstely apie parodos atidarymą rašoma: „Visas A. Martinaičio rankraščių archyvas pavadintas ‘Liber magnus’, kurio didžiąją dalį sudaro menininko eilės.“ Kad visas archyvas vadintųs Didžioji knyga? Ne, taip vadinas vienas daiktas, DonKajokas ją aprašo rinktinės pabaigos žody: tai „gerų trijų pirštų storio juodaviršė tikra gyvenimo knyga, pradėta 1956 metais ir rašyta iki pat mirties. Antano eilutės – tai aiškios, išvedžiotos tiesiog vaikiškai skrupulingai, tai kažikur skubančios, tai nervingai trūkčiojančios, bemaž neįskaitomos, užrašytos mėlynu, juodu rašalu, pieštuku... Vietom eilėraščius ar jų užuomazgas permuša nežinia iš kokių sąmonės kertelių atklydusios mintys: ‘Ak, kvaily Antanai...’; ‘Bijodamas žmonių, dievinu vyną’; ‘Visa kita paveiksle, kurio nėra ir nebus’.“ („‘Liber magnus’: ketvirtadalis tuščių lapų“, p. 136)
— — — — — — — — — — — — — —  — — — vėl perbėgau rinktinę; šįkart – šitas labiausiai (p. 24):
vėjuose         vėjuose         žilvičio
išprotėję       žiedai            išprotėję
žilvičio          išprotėję       žiedai
žiedai            žilvičio          vėjuose

3 komentarai:

  1. Kas sudaro tą archyvą, parašyta Gintarės Bernotienės straipsnyje „Dailininkų poezija XX a. 7–8 dešimtmečiais: iš Antano Martinaičio archyvo“ (Colloquia 30):

    ...eilėraščiai atrinkti iš šūsnies rankraščių – 1956 m. pradėtos rašyti juodo kolenkoro storos Liber magnus, plonesnių buhalterinių sąsiuvinių, tiesiog paskirų lapų. (Rašant šį straipsnį naudotasi visu rankraštiniu Antano Martinaičio archyvu – Liber magnus, Rusvuoju ir Marguoju sąsiuviniais, – daugiau nei 570 dvipusių lapų, kuriuos maloniai paskolino žmona Adelija Martinaitienė, taip pat Algimanto Kuro išsaugotais ir sūnui Arvydui Martinaičiui perduotais ekspromtiniais Martinaičio eiliavimais ir greta tušinuku pieštais kandžiais keistų metamorfozių iškraipytais gyvūnų, paukščių ir žmonių pavidalais.) Rankraščiais liko mitologinių motyvų romanas Amžinoji žvynė, beletrizuoti atsiminimai apie Kauno meno mokyklos dėstytojus Vladą Eidukevičių, Joną Šileiką, studijų metus Vilniaus dailės institute fiksuojanti smulkioji proza.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Buvo iškritęs iš galvos šitas Gintarės B. rašinys, paskelbtas 2013-ais. Kai jis buvo rašomas, AntM rankraščiai buvo pas žmoną. Parašysiu, paklausiu, gal kas pasikeitė, o gal ir ne.
      Poezija, aišku, svarbu, bet ir kiti tekstai, manyčiau, ne mažiau svarbūs; gal net įdomesni, nes juose atsispindi ne tiek atskiro asmens pasaulėvoka, kiek tai, ką mes įpratę vadint gyvenimu.

      Panaikinti
    2. Atsiliepė MKČ muziejus: jie AntM rankraščių neturi; rankraščius tebesaugo žmona.

      Panaikinti

Mano nuotrauka
tinklaraštis št apie št įvertintas Šiaurės Atėnų red aktorės GK megztu šaliku (2011 IV 1), Vytauto Kubiliaus premija (2013) ir Poezijos pavasario prizu už eseistiką (2016)