(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2017-06-29

(994) Iš popieryno, xxxviii: Landsbergis vs Motieka, 1989

Lietuvos Laisvės Lygos informacinis biuletenis Laisvės šauklys, 1989-06-08, nr. 12.

[Visad buvo ir yra įsitikinusių, kad Vytautas Landsbergis šneka ir rašo per mandrai, per daug „literatūriškai“, visokias priemones pasitelkdamas, visokias potekstes pakišdamas. (Man tai patinka, bet pastaruoju laiku, regis, kai kur jau per daug užsižaidžiama; kad ir šitam tekste apie santykius su šūdu.)]
— Ką šnekėjo VytL Kremliuj 1989-05-31, – atrodo, viskas buvo suprantama (YouTube yra tos kalbos du trečdaliai, be pabaigos, kur šnekėta ir apie Molotovo–Ribbentropo paktą bei jo slaptuosius protokolus; visas tekstas lietuviškai: Atgavę viltį: Pertvarkos tekstų knygelė, 1990, p. 34–38). Bet daliai žmonių pasirodė, kad – ne viskas. Atsirado kreipimasis (žr. kairėj), imti rinkt parašai.
Sveikiname drąsią prof. V. Landsbergio kalbą. Tačiau ji pasakyta akademišku, daugeliui Lietuvos gyventojų nesuprantamu stiliumi. O ką jau kalbėti apie Rusiją, kurios tautos šimtmečius buvo tikinamos, kad imperija visada nešė ir neša pasauliui laisvę, vadavo jį iš pavergėjų jungo.
Reikalaujame, kad deputatai iš Lietuvos kalbėtų atvirai, be niekam nesuprantamų užuominų.
Kas taip galėtų kalbėti? Tam pačiam Laisvės šauklio numery įdėtas laiškas Gorbačiovui (žr. dešinėj), iš kurio aišku, kas galėtų ir turėtų kalbėt:
Mums kelia nerimą, kad advokatui Kazimierui Motiekai TSRS liaudies deputatų suvažiavime nebus suteiktas žodis vien dėl to, kad jis labai principingas (tai pats drąsiausias žmogus iš Lietuvos deputatų), kad tik jis vienas gali suvažiavimui, TSRS ir visam pasauliui pasakyti tiesą apie dviejų pasaulinio masto banditų [Molotovo ir Ribbentropo] sandėrį.
Landsbergis minėtoj kalboj: „Pertvarka reiškia ir tikrosios prasmės grąžinimą žodžiams. Sąjunga – tai ne ‘priejunga’ ir ne ‘pajunga’; sąjunga – tai sąjungininkų susivienijimas“ (p. 37). Jam kalba buvo ir yra daugiau negu paprasčiausia vienprasmių žinių perteikimo priemonė; užuominos slypi pačioje kalboje, tereikia žodį ar frazę tik vos vos pasukti kitu kampu. Rašytojas iš prigimties. O apie literatūros istoriją (neatsakingai) šnekant, VytL bus minimas pasakėčios žanro raidą aptariant, tikriausiai ir Aido Marčėno naujadaras primenamas: landsbergėčios.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Mano nuotrauka
deepart.io perpiešas Eriko Varno stilium (nuotr. Prano Vasiliausko)