(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2014-08-27

(646) Užparaštė, xcvi: apie „Lietuvos piliečio“ genezę

Galbūt kada nors kas nors sugalvos parašyt knygą, kurios paantraštė būtų: Eilėraščių istorijos (pavadinimui toks žodžių junginys netinkamas, nėra reklaminio užtaiso).
Toj knygoj, mano manymu, turėtų būt skirsnelis ir apie, kiek pavyko perprast, populiariausią Adomo Jakšto eilėraštį „Lietuvos pilietis“, parašytą 1925-02-26. Jį, bent jau skirtingo ilgumo pradžią, atmintinai mokėjo – prielaida – absoliuti dauguma Pirmosios Lietuvos Respublikos moksleivių; per juos šis tekstas pasiekė ir jau sovietmečiu gimusiuosius.
Štai tas Adomo Jakšto tekstas:
Lietuvos pilietis
Vaikams deklamuoti
Šiandien atsitiktinai pamatytas atvirlaiškis,
kurio dėka ir atsirado šitas tinklaraščio įrašas

Kas esi tu? – Lietuvytis.
Tavo ženklas? – Baltas vytis.
Kur gimei tu? – Lietuvoje.
Kas ji tau? – Šalis gimtoji.
Kas lietuviai? – Mano broliai.
O tėveliai? – Gi varguoliai.
Kuo būt nori? – Gi moksleiviu.
O paskui? – Tautos kareiviu.
Ką tu ginsi? – Mūs tėvynę.
Ką lauk vysi? – Priešų minią.
Ką reik brangint? – Savo kraštas.
Kas skaityt? – Lietuvių raštas.
Neužmiršti kas? – Gimtinė.
Gelbėt? – Vilnius, mūs sostinė.
– Tai nesi tu pašalietis?
– Ne, aš Lietuvos pilietis!..
Jono Šlekio parengtoj Jakšto Rinktinėj (1998, p. 205) šis eilėraštis pateiktas kaip originalus, komentaruose tenurodant, iš kur pats tekstas imtas. Bet originaliu tikrąja to žodžio prasme eilėraščiu šito teksto vis dėlto neišeina vadint; jis sukurtas turint galvoj / prieš akis Władysławo BełzosKatechizm polskiego dziecka“, pasirodžiusį 1912 metais. – Jakštas sukūrė lietuviams tai, ką lenkai jau turėjo daugiau negu dešimtmetį (vis dėlto: lenkiškas variantas universalesnis, ir apie mergaites pagalvota, o lietuviškas – tik berniukus turint omeny rašytas).

4 komentarai:

  1. Nuostabu! Kažkodėl man visada lietuviškas eil. variantas girdėdavos su kažkokiu paslėptu pašaliniu balsu... Iš tų sekimų visa įdomi ir intriguojanti naujosios Lietuvos kultūros istorija išeitų.
    Ačiū už atidumą.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ačiū, ačiū, ačiū, vis ieškojau, kieno verstas eilėraštis ( man buvo pasakyta, kad tai verstas tekstas), nes vaikystėje su broliu deklamuodavau. Teiravausi ir LNB VLC darbuotojų, bet atsakymo negavau. Per šeimos susibūrimus brolis stovėdavo ant mažos taburetės, o aš reikliai jį tardydavau:)
    Tik mokiausi iš Mamos atminties, tai kai kurie klausimai ir atsakymai skambėjo kitaip:
    "Kuo būt nori? - Moksleiviu!
    O paskiau? - Tautos kariu!
    Ką mylėt reik? - Savo kraštą.
    Ką skaityt? - Lietuvių raštą"
    Ir nepamenu, kad deklamuotume šias eilutes:
    "Neužmiršti kas? – Gimtinė.
    Gelbėt? – Vilnius, mūs sostinė".
    Tikriausiai jos buvo iškritusios iš Mamos atminties.
    Ačiū. Man labai svarbus šis Jūsų atradimas.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Šitą Jakšto adaptaciją vaikystėje, gūdžiais (kaip sako studentai, jie žino) brežneviniais laikais aš taip pat išgirdau iš savo močiutės, o ši buvo išmokusi iš savo brolio, Nepriklausomos Lietuvos gimnazisto. Tik antroje eilutėje močiutė (kas žino, gal iš neįsisąmonintų feministinių sumetimų, juk buvo kieta ūkininkė, tikra daukantiška "ūkės vilkėja") vartojo moteriškąją giminę - "Balta vytis". Suprantama, aš tuo metu nebuvau girdėjusi apie vytį, net tiek, kad paklausčiau, ir tą frazę girdėdavau tiesiog kaip vieną žodį - "baltavytis", na, maždaug kaip Maironio "Kastytis-baltalytis" - taigi ir "ženklas-baltavytis". Šį vaikystės epizodą iš naujo atsiminiau, jau studijų laikais skaitydama Jakštą, o vėliau - kažkurį Milošo vertimą (ar esė, ar pokalbius), kur aptikau minimą Belzos tekstą - Milošo vaikystės laikų skanduotę - ir supratau, kad aš kažką panašaus esu girdėjusi... Taigi Jakštas žinojo, ką daro.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O kai kas norėtų įtikint, kad Jakštas apie poeziją, tikrąją, nieko neišmanė, esą jei aukštesnių vertybių tarnaite laikė, tai jau siaubas :)
      Vis prisimenu, kaip jis pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui siūlė imtis kurt epą – tiek tauta iškentė, reikia tatai apgiedoti.

      Panaikinti