tag:blogger.com,1999:blog-2134842189940019763.post6236505164596252753..comments2024-02-15T07:54:34.339+02:00Comments on šis tas apie šį tą: (646) Užparaštė, xcvi: apie „Lietuvos piliečio“ genezę—vg—http://www.blogger.com/profile/15388680679400519974noreply@blogger.comBlogger4125tag:blogger.com,1999:blog-2134842189940019763.post-78196260966586777222018-01-04T19:45:05.885+02:002018-01-04T19:45:05.885+02:00O kai kas norėtų įtikint, kad Jakštas apie poeziją...O kai kas norėtų įtikint, kad Jakštas apie poeziją, tikrąją, nieko neišmanė, esą jei aukštesnių vertybių tarnaite laikė, tai jau siaubas :)<br />Vis prisimenu, kaip jis pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui siūlė imtis kurt epą – tiek tauta iškentė, reikia tatai apgiedoti.—vg—https://www.blogger.com/profile/15388680679400519974noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-2134842189940019763.post-19686049208758623682018-01-03T15:58:50.568+02:002018-01-03T15:58:50.568+02:00Šitą Jakšto adaptaciją vaikystėje, gūdžiais (kaip ...Šitą Jakšto adaptaciją vaikystėje, gūdžiais (kaip sako studentai, jie žino) brežneviniais laikais aš taip pat išgirdau iš savo močiutės, o ši buvo išmokusi iš savo brolio, Nepriklausomos Lietuvos gimnazisto. Tik antroje eilutėje močiutė (kas žino, gal iš neįsisąmonintų feministinių sumetimų, juk buvo kieta ūkininkė, tikra daukantiška "ūkės vilkėja") vartojo moteriškąją giminę - "Balta vytis". Suprantama, aš tuo metu nebuvau girdėjusi apie vytį, net tiek, kad paklausčiau, ir tą frazę girdėdavau tiesiog kaip vieną žodį - "baltavytis", na, maždaug kaip Maironio "Kastytis-baltalytis" - taigi ir "ženklas-baltavytis". Šį vaikystės epizodą iš naujo atsiminiau, jau studijų laikais skaitydama Jakštą, o vėliau - kažkurį Milošo vertimą (ar esė, ar pokalbius), kur aptikau minimą Belzos tekstą - Milošo vaikystės laikų skanduotę - ir supratau, kad aš kažką panašaus esu girdėjusi... Taigi Jakštas žinojo, ką daro.Brigita S.noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-2134842189940019763.post-89571703389460604172014-09-01T11:30:27.326+03:002014-09-01T11:30:27.326+03:00Ačiū, ačiū, ačiū, vis ieškojau, kieno verstas eilė...Ačiū, ačiū, ačiū, vis ieškojau, kieno verstas eilėraštis ( man buvo pasakyta, kad tai verstas tekstas), nes vaikystėje su broliu deklamuodavau. Teiravausi ir LNB VLC darbuotojų, bet atsakymo negavau. Per šeimos susibūrimus brolis stovėdavo ant mažos taburetės, o aš reikliai jį tardydavau:) <br />Tik mokiausi iš Mamos atminties, tai kai kurie klausimai ir atsakymai skambėjo kitaip:<br />"Kuo būt nori? - Moksleiviu!<br />O paskiau? - Tautos kariu!<br />Ką mylėt reik? - Savo kraštą.<br />Ką skaityt? - Lietuvių raštą"<br />Ir nepamenu, kad deklamuotume šias eilutes:<br />"Neužmiršti kas? – Gimtinė.<br />Gelbėt? – Vilnius, mūs sostinė".<br />Tikriausiai jos buvo iškritusios iš Mamos atminties.<br />Ačiū. Man labai svarbus šis Jūsų atradimas.Kasandranoreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-2134842189940019763.post-41867909030737629442014-08-28T09:27:22.116+03:002014-08-28T09:27:22.116+03:00Nuostabu! Kažkodėl man visada lietuviškas eil. var...Nuostabu! Kažkodėl man visada lietuviškas eil. variantas girdėdavos su kažkokiu paslėptu pašaliniu balsu... Iš tų sekimų visa įdomi ir intriguojanti naujosios Lietuvos kultūros istorija išeitų.<br />Ačiū už atidumą.Aurelijusnoreply@blogger.com