Sekmadienis, Tėvo diena.
Iš ankstaus ankstaus ryto ėmė lyt. Dar mėginom šį tą nuveikt sode, bet ką ten tokio nuveiksi, kai toks oras.
Jau popietė, jau grįžom Vilniun; tebelyja.
Maždaug 16:30; 19 troleibusas, vežantis namo.
Už manęs sėdi pora. Nematau, tik girdžiu.
Ir porõs (spėčiau, abiem apie 20) moteriškoji dalis taip nenatūraliai kartkartėm nusijuokia. Na, atrodo, ne savaime, o tyčia. Jaunuolis vėl kažką tyliai tyliai vos ne į ausį, – ir vėl: cha! cha cha cha...
Ir pagalvojau: jaunuoli, ar jauti, kad jai visai nejuokinga, kad ji tau pataikauja? Nieko neįsivaizduoju siaubingesnio, kaip artimo žmogaus reakcija į tavo pajuokavimą va būtent tokiu būdu. Geriau jau tiesiai šviesiai pasakytų, kad nejuokinga.
Ir dar pagalvojau: nereikia tėvams su savo nuomonėm lįst į vaikų privatų pasaulį. Manyk, ką sau nori, bet pasilik tą nuomonę sau.
(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]
2014-06-01
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
-
▼
2014
(146)
-
▼
birželio
(7)
- (620) Visiškai tarp kitko: apie juoką ir santykius
- (621) Visiškai tarp kitko: apie liucerną ir Mairon...
- (622) Dėl juoko: du Brodskiai ir vienas Donelaitis
- (623) Užparaštė, xcii: apie knygų leidybos tempus ...
- (624) Visiškai tarp kitko: Šapokos Lietuvos istori...
- (625) Tarp kitko: Salys Šemerys prisimena Vytautą ...
- (626) Dėl juoko: apie orientacijas (išilgai ar ske...
-
▼
birželio
(7)
- —vg—
- tinklaraštis št apie št įvertintas Šiaurės Atėnų red aktorės GK megztu šaliku (2011 IV 1), Vytauto Kubiliaus premija (2013) ir Poezijos pavasario prizu už eseistiką (2016)
Tokių pataikavimų esu irgi girdėjęs, esu irgi matęs. Žmonių santykiuose tai dažna. Čia visas reikalas galbūt išplaukia iš to psichologinio ežero. Kad tik nebūti kitokiu, kad tik tavęs neįtartų esančiu kitaip manančiu, kitaip reginčiu pasaulį. Todėl reikia kartu krizenti. Todėl reikia kartu daužyti galvą į tą pačią sieną. Todėl reikia kartu šaipytis iš kitaip mąstančių.
AtsakytiPanaikinti