Ak, tos nerangiosios, neįžvalgiosios ir pan. „atsakingosios struktūros“, nepasirūpinančios, kad mes deramai minėtume Maironį, – su ironija apibendrinant.
O aš ketinu Maironio metus minėt per atostogas taip, kaip yra pataręs Sigitas Geda:
Kas norės suprasti Maironio poeziją, – pravartu ilgai sėdėti sutemus, kur nors nuošaliai, ant suolelio.Ir tokiam minėjimui nereikia jokio finansavimo. Gali svarstyt apie tėvynės tūrį, kad Paukščių Takas – irgi Lietuvos dalis ir įv. visom kryptim. Dar ir tinklaraščio maironianą neblogai būtų papildžius – medžiagos turiu, tik tekstus reikia surašyt.
Taip jausti naktį, kada išsiplečia Tėvynės jausmas. (Eil. „Užmigo žemė...“, „Ramios, malonios vasaros naktys...“) [...]
Aš beveik suprantu, jog šis jausmas – iš XIX amžiaus, dabar niekas nevaikšto naktimis, nebudi ant Medvėgalio, nesižavi vakarais, mėnesienomis. (ŠA, 2003-02-01)
P.S. Iš Lietuvos žiniose skelbto pokalbio „Ar rūpi Maironis Kovo 11-osios Lietuvai?“ įstrigo Vytauto Landsbergio priminimas, kad Bronius Kutavičius Sąjūdžio metais buvo sukūręs muziką su žodžiais „Nebeužtvenksi upės bėgimo“, ta daina teskambėjusi vos vieną kitą kartą per koncertus. Įdomu, yra išlikęs koks įrašas? Labai norėtųs paklausyt.
Muzikos informacijos centro www.mic.lt duomenimis yra tik natos bibliotekoje, o įrašo nėra, nebent autorius turi. Reiktų atlikti tą dainą, kodėl ir ne?
AtsakytiPanaikintiPernai savanoriškai paminėjau Čiurlionio metus. Nuvažiavau į Druskininkus, klausiausi koncerto Čiurlionio namų sode. Šalia manęs nukrito du obuoliai, aš juos pasiėmiau. Bevaikščiodama po Druskininkų miškus, prisirinkau bruknių, iš tų obuolių ir bruknių išsiviriau uogienės. Labai pavyko ir minėjimas, ir uogienė.
AtsakytiPanaikintiO jei būčiau aimanavusi, kad per metines taip niekas ir nepadirigavo, taip joks orkestras ir neatliko Čiurlionio "Jūros", tai būčiau tik susierzinusi.
Ir teisinga, ir gražu, ir net skanu, – net pavydas kirbtelėjo. Šiąvasar į dangų žiūrėdamas irgi ką nors skanaus kramsnosiu.
Panaikinti