(286) Užparaštė, xxxii: klausimas ir pastebėjimas

Š.m. pirmajam (el. – vėluojančių) Krantų numery įdėmiai perskaičiau du tekstu.
Pirmasis – Agotos Stašytės „Suskilusi asmenybė“ (p. 36–38) apie transseksualią/-ų poetę/-ą, vertėją, kritikę/-ą Mariją Komornicką/Piotrą Odmieniecą Włastą (1876–1949) – būdama 31-erių ji sudegino savo sukneles ir pasiskelbė esanti vyras – Marija pasiskelbė esąs Piotras (Biografia Marii Komornickiej vel Piotra Odmieńca Własta).
Apie M.K./P.O.W. yra parašytos net kelios knygos. 2004-ais išėjo poetės ir žurnalistės Katarzynos Ewos Zdanowicz Kto się boi Marii K.?; pavadinimas, aišku, tiesioginė aliuzija į Edwardo Albee pjesę Who’s Afraid of Virginia Woolf? – Va ėmė ir iškilo toks kvailas, sutinku, sensacijų siekio virusu užkrėstas klausimas: studiją apie kurį mūsąjį/ąją kūrėją būtų pagrindas vadinti Kas bijo XY?
P.S.  Krantuose yra pateikti dviejų Komornickos/Własto eilėraščių vertimai (p. 39; prasti). Pirmąjį – „Radość śliw“ – sutraukiau į nuostabų dvieilį, kuris bent man šį tą sako:

Przysięgam wam, że mówię bez przenośni!
— — — — — — — — — — — — — —
Przed świtem... trochę śniegu... dnialo...

Antrasis tekstas – Jurgio Mališausko, Telšių gimnazijos auklėtinio, atsispyrusio pagundai paimt šautuvą į rankas,  „Apkasų darbininko prisiminimai (1944–1945)“. Be kitų dalykų (pvz., skirtingo požiūrio į belaisvius – prancūzus, italus ar anglus/amerikiečius ir rusus – aprašo), užfiksuotas vokiečių požiūris į Pabaltijo žmones:

 [1944-ų] gruodį buvo liepta ruoštis kelionei į Karaliaučių (tada – Koenigsbergą). Į traukinį buvome susodinti pagal nacių ideologiją ir principus. Pirmiausia buvo susodinti estai (šauniųjų Vokietijos sąjungininkų suomių broliai), toliau – latviai, SS legionierių tautiečiai, trečioje vietoje lietuviai – mažaraščiai katalikai, paskutinėje vietoje – slavai. (Tokios eilės sudarymo principus įsivaizdavau aš – tokios eilės buvo laikomasi ir kitur.) (p. 76)

Pirmąkart tokią hierarchiją radau; dėl estų kažkaip nustebau.