(α) nuotrupa, xviii (pradžia tikra, tęsinys įsivaizduojamas)– Šitą Metų numerį [gruodžio] nusipirksiu.
– Taigi brangu, septyni litai. Gali iš bibliotekos pasiimt.
– Peržiūrėjau, daug tekstų, kuriuos noriu perskaityt. Nedora būtų bibliotekos egzempliorių porą savaičių tampyt savo kuprinėj.
– Taigi iš ryto galėsi padėt į vietą, o vakare vėl pasiimt.
– Žinau, bet vis tiek... O žinai, septyni litai už Metų numerį visai nebrangu. Net prastų cigarečių pakelio už tiek nenusipirksi – apie aštuonis kainuoja. Va vakar po darbo nusipirkau du karštai rūkytus jūros ešerius – 16,67 Lt; paskaičiuok, kiek galėjo kainuot trys – tikrai mažiau negu Roland’o Barthes’o Camera lucida: Pastabos apie fotografiją (sumokėjau 23.50 Lt).
Tekstiniai kultūros dalykai (žurnalai, knygos) Lietuvoj žiauriai pigūs, jei lyginsim su valgomais dalykais. — Hau! :)
(β) vaizdas, xi [trečiąkart]
Šitam tinklarašty jau yra net du įrašai apie skulptoriaus Kęstučio Musteikio ir architekto Algirdo Umbraso sukurtą atminimo ženklą – Mstislavui Dobužinskiui ir Tilto gatvei. Tebemanau: tai vienas geriausių sumanymų, kaip galima įamžinti kūrėją ir jo įkvėpimo šaltinį (atsiprašau už pompfrazę).
Žiūrėti reikia ne į, o pro, – вот в чём загвоздка!
Kaskart nuo Mindaugo tilto pėdindamas Katedros aikštės link, vis pasuku kairėn ir atsistoju daugmaž ton vienon, kur 1907-ais stovėjo Dobužinskis – ir pažvelgiu į Tilto gatvę. Ritualas toks. Va ir šiandien, keliaudamas Universiteto gatvėn („Akademinėn knygon“), iš kur grįžau ir su Barthes’o pastabom apie fotografiją, ten buvau stabtelėjęs (žr. nutraukimą dešinėj).
Grįždamas pagalvojau: reikia kažkaip aktualizuot šitą puikų atminimo ženklą. O jei per Dobužinskio gimtadienį rugpjūčio 14-ą Katedros aikštės pakrašty susirinktų bent kokie 20 žmonių (suprantu, atostogos) – prieš tai pranešę žiniasklaidai, kad vyks šis tas įdomaus – ir paeiliui, iš lėto ieškodami savojo žiūros taško, bent po minutę žvelgtų Tilto gatvėn?
