(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2018-11-13

(1126) Užparaštė, cxlv: prisiminus tai, ką mačiau ir girdėjau 2010 IV 15

Vilniaus centrinio pašto paradinės durys;
čia buvo paskutinė Algimanto Mackaus tėvų darbovietė Lietuvoj;
dabar Pilies 23: buv. Radvilų rūmuos nuo XIX amžiaus vidurio buvo paštas,
1944-ais vidus išdegė, sienos stovėjo iki 1957-ų; 1979-ais pastatytas daugiabutis
Tos dienos pavakary Lietuvos kinematografininkų sąjungos salytėj (Vasario 16-osios 13) pirmąkart buvo rodoma suskaitmeninta filmuota medžiaga, kurią komentavo Pranas Morkus. E-kine.lt ją dabar galima pasižiūrėt, pavadinta „Vilniaus išvadavimas nuo vokiečių“.
Permetus akim tai, ką tada užsirašiau, noris tikslint aprašą. Gamintojas – ne Lietuvos kino studija, ir ne dokumentinis filmas tatai, o medžiaga, kurios 1944-ų liepos vidury pasifilmavo Raudonosios armijos 3-iojo Baltarusijos fronto kino operatorius – pirmom dienom sovietams užėmus Vilnių. Tuos epizodus, net su dubliais, ir galim pamatyt. Tikrai nevadintina filmu – jokio nuoseklumo nėr; be to, dok. filmo neatskiriama sudedamoji dalis turi būt žodinis pasakojimas.
— e-kine.lt tepateiktas epizodų sąrašas; aišku, ir toks dalykas reikalingas, nors daug ką žiūrėdamas ir pats supranti, akis juk turi; pagalvoji: kaip praverstų koks įvadas, komentaras, kažkas panašaus, ką girdėjau 2010 IV 15.
Šį tą, kas gal galėtų būt ar šmėkštelt tame įvade-komentare, noris užfiksuoti:
¶ Nesakyčiau: visiem žinomų dalykų kartojimas, jei pradžioj būtų priminta, kad pirmiausia Armia Krajowa užėmė Vilnių; 1944-ų vasarą neilgai, bet vis dėlto plevėsavo virš Gedimino bokšto Lenkijos vėliava (atsimenu, NŽ-A buvo straipsnis apie AK ir Raudonosios armijos komplikuotus santykius Vilniuj ir Vilniaus krašte, tik neatsimenu kieno ir kokiais metais).
¶ Kodėl ypač nukentėjo, buvo sugriautas rajonas aplink Vokiečių gatvę? — Prieš puolant, vietovė visada pirmiausia apšaudoma iš pabūklų, – артподготовка vyksta. Pranas Morkus, kaip ir dera kino scenaristui, bemat sukūrė epizodą: rusų karininkai pasidėję ant stalo Vilniaus žemėlapį sprendžia, kur artilerija turėtų taikyt. – Смотрите, вот Немецкая улица. А давайте ко ёбнем по немцам? – Ir jobnuli.
¶ Vakarais kartkartėm pasižiūriu serialo „F.T.Budrioji akis“ kokią seriją. — O jei kas iš lūpų pamėgintų perskaityt, ką šaukia tas medy tupintis žvalgas? kokiom frazėm šypsodamiesi persimeta tie nelaisvėn papuolę vokiečių karininkai? apie ką kalba rusų karininkai su vienuoliais ir praeiviais prie Šv. Dvasios vienuolyno vartų?
¶ Kas galėtų būt ta viena po Vilnių vaikštanti moteris su automatu, apraše pavadinta „tarybinė partizanė (?)“? Gal kartais buvusi geto kalinė, kuriai pavyko pabėgt ir prisidėt prie raudonųjų partizanų? Kai tik atsirado galimybė, atskubėjo Vilniun pasižiūrėt, kas liko iš namų, gal artimųjų tikėdamasi rast? [dvi pastarosios pastabos dabar, antrąkart žiūrint susidėstė]
¶  Stopkadrą parinkau irgi užrašus beskaitinėdamas – Pranas Morkus apie Mackaus tėvus priminė.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą