(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2018-04-24

(1074) Užparaštė, cxxxviii: abejonės žvelgiant į memorialinę lentą

Kai pavasaris ateina, / Gert kavos laukan išeina
gasiliūnas, – taip, malonu rytinę darbinę gurkšnot ant suolo įsitaisius, dūmu pagardinant. (Deja, tai tik svajonė, kurios vis neprisiruošiu įgyvendint; ant suolo sėdėdamas tik dūmo papešu, o kava viduj ant stalo lieka.)
Gali prisimint užpraeitų metų gegužio pradžią, kai prie oficinos sienos buvo pritvirtinta memorialinė lenta bibliotekininkui ir Vileišių rūmų Sargui Pranui Razmukui – tiesiai priešais akis. Tąsyk kalbėjusi dukra Marytė, be kita ko, vėl pri(si)minė, kad tik Tėvo dėka rūmai tebestovi. Ką tiksliai tąsyk sakė MarR nebeprisimenu, bet ką pats PrR yra pasakojęs – išspausdinta:
1943 m. vokiečių štabas užima I rūmus. 1944 m. liepos mėn. štabo minavimas. Darbo kolegos pasitraukia į Vakarus, Mokslų Akademijos prezidento pareigas einąs Mykolaitis-Putinas – į Suvalkiją. Gavau slaptą žinią – vokiečiai besitraukdami išsprogdins 4 objektus (elektrinę, vandentiekio stotį, Žaliąjį tiltą, štabą). Išliko tik štabas. Tomis baisiomis dienomis likau vienas. Tad ėjimas pas vokiečių štabo generolą ir prašymas, kad apžiūrėtų Basanavičiaus archeologiją, etnografiją, biblioteką, – kad nestatytų į pavojų kultūrinių vertybių. Atėjo vokiečių aukštas kariškis, pavarde Didžūn. Ilgai domisi tautinėm juostom, biblioteka [dukra perpasakodama dar pridūrė, esą sakęs, kad tas karininkas radęs ir savo mokytojų knygų]. Po to štabas suneša terason savo archyvą ir padega. Reiškia, štabo (I rūmų) nesprogdins. Mane lydėjo Apvaizdos globa. Liepos 7 d. sovietų artilerijos sviediniai krenta aplink LMD rūmus (II rūmai). Į štabą nepataiko. Vienas sviedinys, pramušęs LMD rūmų sieną, suskaldo lubas, stogą, palėpėj sudemuliuoja (sumaišo) mano suvežtą Vilniui Vaduoti Sąjungos archyvą. Liepos 9 d. rytą Antakalny sovietų kariškiai. (Lietuvių mokslo draugija, 1907–1940, 1997, p. 19)
Kaskart prisimindamas šią istoriją vis pagalvoju: tiesa tatai ar legenda? Tiksliau: ar viskas tiesa? Gal ir reiktų susigėst, kad abejoji tokio garbaus žmogaus pasakojimu, bet galvoj tupinčios abejonės niekur nedingsta:
– Ar tikrai buvo įsakymas susprogdint ir štabą, t.y. pastatą prie gatvės?
– Jei buvo, negi apsilankymas bibliotekoj taip paveikė „aukštą kariškį“, o tas savo ruožtu generolą, kad persigalvojo: keičiu savo įsakymą, surankiokit minas, nesprogdinsim, nes gali nukentėt Lietuvos kultūros vertybės?
– Jei taip buvo, kas tas Didžūnas, gal net irgi vertas atminimo lentos? Ar kas nors bent mėgino aiškintis, ar štabe būta žmogaus tokia ar panašia pavarde? Neteko girdėt/skaityt.
Regis, nieks nieko nemėgino aiškintis. Vieni tiki PrR-o pasakojimu, kiti abejoja. Taip viskas ir kabo, vieno žmogaus atmintim paremta.

5 komentarai:

  1. Graži istorija, bet pakomentuosiu ne į temą - lenta tai grynai kaip Milošo laiptai, prisikišk per 1 cm ir skaityk, jei oro sąlygos palankios. Su mintimi, kaip sunkiai spauda skynėsi kelią į Lietuvą.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Atmintinai reikia mokėt, lenta ar laiptai – tik atmintį sužadinantys ženklai :)

      Panaikinti
  2. Tai gal Razmukas išsigalvoja ir vokiečiai štabą susprogdino?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pala, Pranai: argi aš dėl to abejojau? O va ar buvo įsakymas susprogdint? jei buvo, kodėl atšauktas ar neįvykdytas? etc. Šituos klausimus galim svarstyt, jei Pats žinai daugiau, negu Prano Razmuko papasakota.

      Panaikinti
  3. Žinau, kad pastatas tebestovi.

    AtsakytiPanaikinti

Mano nuotrauka
tinklaraštis št apie št įvertintas Šiaurės Atėnų red aktorės GK megztu šaliku (2011 IV 1), Vytauto Kubiliaus premija (2013) ir Poezijos pavasario prizu už eseistiką (2016)