(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2017-10-17

(1019) Epizodai, xxii: paskutinė Vasario 16-osios signataro Donato Malinausko viltis

(Vakar bibliotekon buvo užėjęs bajoraitis su išoriniais metalisto požymiais – paklaust, ar mes turim Donato Malinausko nuotraukų, mat Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga ketinanti kitąmet išleist knygą, skirtą signatarams bajorams; jis apie DonM-ką rašysiąs. — Ir iššoko iš atminties vienas epizodas; nežinau, ar toj knygoj jis bus primintas.)
1941-ų birželį 72-ejų DonM-ką su žmona paėmė iš Alvito dvaro; ketvirtą dešimtį įpusėjusį buv. ELTOS direktorių Valentiną Gustainį su šeima iš broliui Antanui (spėjo pabėgt) priklausiusio Žemosios Panemunės dvaro; abu atsidūrė tam pačiam ešelone, kartu su moterim ir vaikais. Susitiko jau toli nuvežti nuo Lietuvos, Bijske. Iš ValG-nio atsiminimų:
Savo ešelone radau seną pažįstamą Donatą Malinauską, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarą. Su juo buvo visai nukaršusi senutė sesuo ir jau menkutė žmona. Pats irgi atrodė vos gyvas, iš kelionės labai išvargęs, vidurvasarį apsiavęs veltiniais. Tačiau jis nenusiminė, manė, kad čia koks nesusipratimas, kuris tuojau paaiškės, kai tik jis galės prieiti prie telegrafo. Pasisakė esąs labai gerai pažįstamas su žinoma revoliucioniere ponia Kolontai, kuri kaip tik tuo metu buvo Tarybų Sąjungos ambasadore Stokholme, Švedijoje. Malinauskas 1905 metais ją keletą savaičių Vilniuje, savo bute, slėpęs nuo caro žandarų. To ji negalinti pamiršti. Todėl kai tik gausianti jo telegramą, tuojau per savo šefą Molotovą padarysianti intervenciją, ir jis būsiąs paleistas laisvėn. Nors ir aš tuomet buvau pusėtinai naivus, bet nelabai tikėjau, kad karo aplinkybėmis Molotovas darytų intervenciją ponios Kolontai prašomas. Po metų sužinojome, kad visi seneliai Malinauskai vienas po kito išmirė baisiame skurde kažkur Bijsko apygardoje. (Be kaltės: 15 metų Sibiro tremtyje ir lageriuose, 1989, p. 65)
Užmečiau akį į žinyno Lietuvos gyventojų genocidas, t. I: 1939–1941 antrą pataisytą ir papildytą leidimą. Pirmiausia: kartu su DonM-ku buvo ištremtos dvi jo seserys – Jadvyga Malinauskaitė (gimimo metai nenurodyti), mirusi pakeliui, ir Filomena Malinauskaitė (*1858), mirusi 1941-ais jau Altajaus krašte; DonM-kas mirė 1942-11-30, o žmona Sofija (*1882) dar pagyveno – mirė 1950-ais tremty. Gustainiai visi 1956-ais grįžo Lietuvon.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Mano nuotrauka
tinklaraštis įvertintas Vytauto Kubiliaus premija (2013) ir Poezijos pavasario prizu už eseistiką (2016)