(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

Rodomi pranešimai su žymėmis Stalin. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Stalin. Rodyti visus pranešimus

2017-04-18

(975) Epizodai, xix: kaip kun. Klemenso Arlausko sapne Stalinas keikėsi

Vertėjas Vytautas Kauneckas, kalėjęs Norilsko lageriuos, savo prisiminimuose šį epizodą yra aprašęs. Tai buvę 1953-ių pradžioj:
Prisimenu, Arlauskas stebėdamasis pasakojo vieną keistą sapną. Stovi Maskvos Raudonojoje aikštėje, pilnoje žmonių. Tribūnoje – Stalinas sako kalbą. Baigęs klausia: „Voprosy jestj?“ Visi tyli. Tada Stalinas nusikeikia bjauriais žodžiais (jis tai mokėjo): „Nu i ch... s vami!“ Arlauskas negalėjo atsistebėti, kaip jis, dvasininkas, galėjo susapnuoti tokį baisų keiksmą. Įdomu, kad Stalinas tuo metu jau sunkiai sirgo. („Tarp giltinės ir slibino“, in: Norilsko vyčiai, sudarė Bronius Zlatkus, 1992, p. 76)
Dabar skaitant, reikšmingesnis ne Stalino keiksmas rodos, o visuotinė tyla.
P.S. Atsiminimų pradžioj ir pabaigoj (p. 14 ir 124) Kauneckas mini tris išverstas knygas, kurios buvo išleistos jam jau kalint: Stendhalio Parmos vienuolyną (išleistas 1948, vertėjo pavardė nenurodyta), Jelizavetos Vodovozovos apysaką Vienos vaikystės istorija (išleista 1948, vertėjo pavardė nenurodyta) ir Balzaco romaną Šagrenės oda (išleistas 1952, kaip vertėjo nurodytas kitas asmenvardis – Jonas Norkus; beje, šią knygą 2011-ais perleido „Obuolys“, aišku, su ta fiktyvia, o ne tikrąja vertėjo pavarde). Gaila, kad šitie liudijimai neatsispindi libyje.lt; bent jau paminėtus vertimus iš prancūzų kalbos (+ Clément Vautel, Mūsų klebonas pas turtuolius, 1940), taip pat kad 1993-09-20 (dvi dienos po mirties) apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžium reiktų užfiksuot ir lt.wikipedijos straipsny, skirtame Vytautui Kauneckui. Gražu ir teisinga būtų.

2014-04-11

(609) Der Zeitgeist: 1952 vs 1955

IV sąjunginė taikos šalininkų [сторонников мира]
konferencija prasidėjo 1952-12-02. Ant delegato bilieto
buvo Stalino profilis Lenino fone. [žr. kairėj]

V sąjunginė taikos šalininkų konferencija
prasidėjo 1955-05-10. Ant kviečiamojo bilieto
buvo Lenino profilis Stalino fone. [žr. dešinėj]

Kada tiksliai įvyko šis vizualinis=ideologinis lūžis:
žmonės, įpratę matyt Stalino ausį, išvydo Lenino ausį?
Kada len-Stalino atvaizdas buvo pakeistas stal-Lenino atvaizdu?
[1954? – 1954-03-14 laikrašty pastebėjau: dar Stalino ausis]
Manau, tai galėtų būt tam tikro virsmo ženklas.

[ar buvo aptarinėjama, kuo skiriasi Stalino ir Lenino ausys?]

2011-08-23

(202) Der Zeitgeist: 1940-08-28

Šiandien iš ankstaus ryto, darbe padėdamas iškelt vėliavą su perrištu juodu kaspinu, prisiminiau vieną Tiesoj skaitytą tekstą. ELTA išsivertė ir įsidėjo TASSo parengtą medžiagą „Vokiečių spauda apie Vokietijos ir TSRS nepuolimo paktą“ (1940-08-28, nr. 65, p. 2). Be jokių komentarų (ergo, pritariant) perpasakojama, ką savo vedamuosiuose ką tik, 08-23, rašė nacių spauda apie prieš metus sudarytą paktą, kurį vadinam Molotovo–Ribentroppo:
Vokietija ir Tarybų Sąjunga nenorėjo, kad jų tautos kovotų už svetimus interesus. [...] Paktas sudaro istorinį įvykį ir žymi politinį posūkį Vokietijos ir TSRS santykiuose. [...] Šios sutarties veikimas atitinka istorines, politines ir ekonomines prielaidas, kuriomis remiasi Vokietijos ir TSRS susitarimas. [...] Pašalinus nenatūralų santykių įtempimą, buvo sudaryti normalūs, aiškūs ir taikingi santykiai tarp abiejų valstybių. [...] Visai galimas dalykas, rašo laikraštis pabaigoje, kad Vokietijos ir TSRS susidūrimai yra pašalinti visiems laikams. [...] šio pakto vykdymas atitinka visus lygiai Vokietijos, lygiai Tarybų Sąjungos lūkesčius. [...] abiejų valstybių interesų pagrindą sudaro taikingas naujos santvarkos kūrimas Europos rytuose. Tariant kitais žodžiais, abiejų valstybių karinio susidūrimo galimumas yra neįmanomas ir ateityje. Nei Vokietija, nei Tarybų Sąjunga neturi pagrindo skųstis dėl šio pakto padarinių.
Ką žmogus, skaitydamas tokį tekstą, tuolaik galėjo pagalvot? — Gal kas ir gero bus iš to, kad mes jau okupuoti (08-25 atsirado nauja konstitucija, Liudo Giros apdainuota: „Respublika! Ligšiol tave visi tik alino, / Nuo šiol žydėt globoj pradėsi Stalino!“), gal karas mus aplenks? Neduokdie, kaip su Lenkija atsitiko...

Kokiais pinigais – nenurodyta; bijota suklyst?
Dar iš to paties Tiesos puslapio:
Iki šiol dar neturime Internacionalo gero vertimo. Tas Internacionalo tekstas, kuris dabar vartojamas, yra nevykęs. „Tiesa“ jau prieš ilgesnį laiką paskelbė konkursą naujam Internacionalo vertimui daryti, bet, deja, ligi šiol į tą konkursą nebuvo tinkamai atsiliepta. Tai nedaro garbės mūsų poetams ir poezijos vertėjams.
Tuo tarpu dabartinis tekstas [regis, Binkis buvo išvertęs ir ar ne Literatūros naujienose buvo paskelbta, bet gal čia kitas variantas turimas galvoj] vis daugiau plinta, ir naują vertimą reikia kuo greičiau išleisti. Jis turi būti geras ir taisyklingas vertimas, kupinas originalo stiprumo ir grožio, vertas mūsų išvaduotosios liaudies, kuri jį dainuoja su tokiu entuziazmu ir dvasios pakilimu.
Tad dalyvaukime kuo gausiau Internacionalo vertimo konkurse. Naujo, gražaus proletarijato himno vertimo sudarymas yra mūsų garbės pareiga.
NB! O skelbime nebeminimas vertimas – tikimasi, kad bus sukurtas naujas lietuviškas Internacionalo tekstas, „visiškai atitinkantis originalą“ (oksimoronas išeina).

„Išvaduotoji liaudis“ su entuziazmu ir dvasios pakilimu esą gieda kad ir nevykusį Internacionalą, o ne „liaudis“ štai kuo užsiima:
Paskutinėmis dienomis buvusios „aukštosios“ visuomenės atstovai pradėjo būriais apgulti avalynės krautuves ir „Inkaro“ parduotuves. Darbo žmonės, eidami Stalino prospektu ir keliomis kitomis gatvėmis, negali sulaikyti savo pasipiktinimo dėl tų buržuazinių ponų ir ponių, kurios nuo pat ryto renkasi prie batų krautuvių ir akiplėšiškai demonstruoja savo spekuliantiškus užsimojimus. [...] Tų buržuazinių spekuliantų ir panikierių suvedžiojami dažnai įlenda į eiles, stovinčias prie batų krautuvių, ir tarnautojai, o rečiau ir vienas kitas darbininkas.
Tos eilės ir tie būriai prie avalynės parduotuvių yra tikra gėda, kurią reikia visomis priemonėmis sulikviduoti. Tarybų Lietuvoje visi fabrikai ir visos dirbtuvės gamina nepalyginamai daugiau, negu kapitalistiniais laikais, ir ateityje gamins dar daugiau. Mūsų pramonė dirba pilnu tempu, ji auga ir plečiasi, ir darbo liaudis gaus daugiau prekių, negu bent kada, nes dabar visos gerybės gaminamos tik jai.
P.S. ELTA vertėjai, TASSo pranešime perskaitę Нью-Йорк, dar rašydavo: New Yorkas.

2011-01-10

(155) Der Zeitgeist, 1940-08-12

Nevarėnuose pirmą kartą žmonės matė garsinę kino filmą
Rugpiūčio 12 d. Raudonosios armijos kariai Nevarėnuose rodė garsinę kino filmą „Trys traktoristai“. Filmos žiūrėti buvo susirinkę gyventojai iš viso valsčiaus – apie 1.500 žmonių. 60–70% iš jų savo gyvenime pirmą kartą matė garsinę filmą, nes prie smetoniškojo režimo, kada liaudis buvo pavergta, didžiausiame skurde ir tamsume laikoma, kaimo žmogui aplamai nebuvo prieinama jokia kultūrinė pramoga.
Žmonėms buvo labai įdomu ekrane matyti kalbančius žmones. Matydami važiuojančius traktorius, arčiau ekrano sėdėjusieji net išgąsčiavo, kad traktoriai neužvažiuotų jiems ant galvų. Daugelis žiūrovų kalbėjo, kad jiems būtų malonu matyti tokias mašinas, savo žemelę purenančias. (Tiesa, 1940-08-22, nr. 59, p. 3)
Ir kaip čia neprisiminsi brolių Lumière’ų L’Arrivée d’un Train en Gare de la Ciotat daryto įspūdžio.
P.S. Pora skelbimų iš kitos dienos (08-23) Tiesos.
P.P.S. Visiška hipotezė: pastanga prijaukint skaitytojų sąmonėj naujus asmenvardžius sulietuvinant vardus? Pvz.:
Stalinas – Juozas („Sveikiname didįjį pasaulio tautų išlaisvintoją, darbo žmonių tėvą ir mokytoją Juozą Staliną!“, 1940-08-29, p. 10);
Razinas – Steponas (1940-08-31 numery įdėtas skelbimas apie filmą tokiu pavadinimu).

Digresija. Kaip ir žadėjau reaguodamas į Ingos komentarą, įdedu per LR programą „Klasika“ laidoj „Santara“ (rengia Larisa Andriulaitienė) 2011-01-10 transliuotą Lijos Janauskienės pasakojimą apie 1940-ų rugpjūtį diplomą pametusį (žr. skelbimą dešinėj) Paryžiaus ir Londono rūbų kirpimo akademijos profesorių Vulfą Jalovą, gyvenusį Kaune, Nemuno g-vė 30 (pasak telefonų knygos; likimo nepavyko išsiaiškint), korsetus ir kt.:

Dar apie vieną siuvėją žr. 75 įrašą (2010-07-03).