(1147) Įsivaizduojamo pokalbio nuotrupa, lix

– Tai apdergei Sabaliauskaitę. Kiek premijų ji yra gavusi? [pirmoji frazė tikra, antros tiksliai nebeprisimenu]
– Apdergiau? Pasakydamas, kad Silva rerum antros knygos tik pusę perskaičiau? Žinai, nebesuprantu, kas daros. Atrodo, stengies būt kuo korektiškesnis, teužfiksuoji nuomonę, jokių pretenzijų į apibendrinimus, nuosprendžius kokius, bet vis tiek kitiem atrodo, kad ir tu užsiimi skaldymais – nori „smogti taip, kad maža nepasirodytų“ (Rokiškis Rabinovičius mėgsta šitą pasažą; smogt kaip koks cunamis Indonezijai). Kaplinskio romano redaktorė, sutikta prie lifto: „Tai sukritikavai vertimą“ (beje, Ta pati upė jau išėjo, tik knygynuos dar nėr). Ir puoli teisintis, kad ne kritikavai, o tik pasvarstei, kaip kitaip galėtų būt, tuolab (paaiškėja) kitaip yr buvę (Krosso Sustingusiam skrydy asmenvardžiai ne pagal tarimą rašyti). Nežinau, atrodo, kad tik arba–arba beliko: jei negiri, vadinas, peiki. Tarsi nieko kito negalėtų būt: abejonių, paprasčiausių pasvarstymų neturint tikslo vertinti ir pan.
– Nu nežinau, man taip pasirodė.

Prieduras (2019 I 15) Nepatinka man ta fazė, besibaigianti „kad maža nepasirodytų“; kaip žodžių darinys nepatinka. Radau daug geresnę, užfiksuoju, gal kam pravers. — Bronys Raila savo publicistikoj mėgo prie daug ko kabinėtis, neretai – ir be pagrindo. Vienam rašiny 1960-ais ir istoriką Vincą Trumpą užkabino (šiaip, bent jau kartais, regis, lyg ir geri draugai būdavo, Lietuvių Rezistencinei Santarvei, slaptai Klevo brolijai abu priklausė), nevengdamas insinuacijų apie darbą sovietams už rublius ir iš durnumo. Tas Railos rašinys Trumpai buvęs kaip perkūnas iš giedro dangaus; „neradau kito kelio, kaip tik vožti per galvą taip, kad iš vietos nekeltų“ (iš 1960 X 15 laiško Henrikui Žemeliui, Vinco Trumpos korespondencija, sud. Daiva Dapkutė ir Dalia Kuizinienė, 2013, p. 84). — „Vožti taip, kad iš vietos nekeltų“, manyčiau, ir stipriau, ir vaizdingiau negu „Smogti taip, kad maža nepasirodytų“.