(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2015-05-12

(752) Užparaštė, cix: apie sugretinimą kaip meninę priemonę

Palyginimas yra iš paprastųjų ir dažniausiai pasitelkiamų meninių priemonių: „dviejų reikšmių sugretinimas siekiant ekspresyvumo“. Gera priemonė.
Štai skaitai eilėraščio pradžią:
Kalbu apie gražų vyrą,
dailų it jaunas dievas, bet vyrą nejauną:
blausiai švytintis, kaip jaunas dievas,
aštrus ir sausas, kaip vėjas,
žvilgsnį apblausiantis dievas aguonų
ir vokus klijuojantis miego niūniuojantis dievas [etc.]
(Agnė Žagrakalytė, Visa tiesa apie Alisą Meler, 2008, p. 118)
Ir jei imi tapatintis, – juk veikia? – argi gali būti kitaip?
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O štai kitas palyginimas (iš Jono Dauguviečio atsiminimų knygos Gyvenimas duobėj, 1997). Pasakojama apie suimtąjį 1948-ais per išleistuves Kauno gimnazistą Algį, etapai: Kaunas–Vilnius; Vilnius–Maskva, Maskva–Leningradas. Leningrade buvo formuojami etapai Šiaurės link. Dalino vagonus vyrams ir moterims, o galų pagalėj – likutis. Tai vienas vagonas tapo mišrus (truputį iš pradžios užgriebiant):
Etapo vargai, kratos, sėdėjimas stotyje ant asfalto – visa tai jau nebebuvo naujiena, bet tai, kas jų laukė vagone, nustebino ir visko mačiusius. Ech, ta rusiška netvarka.. Matyt, koks nors pilietis viršininkas buvo neišsipagiriojęs, formuodamas etapą gerokai pripainiojo. Kadangi etapas buvo mišrus, vyrai ir moterys, tai skirstė pagal lytį, vyrus į vienus vagonus, moteris į kitus. Skirstė skirstė, liko vienas vagonas ir dvi grupelės kalinių: pusė vyrų ir pusė moterų. Ką daryti viršininkui? Čia beveik kaip tame rebuse, kai reikėjo perplukdyti vilką, ožką ir kopūstą. Bet čia tau ne kokia ten sumauta upė, o nuotolis tarp Leningrado ir Intos. Nesiuntinėsi gi vagonų pirmyn ir atgal, daugiau vagonų, matyt, irgi lengvai neduoda, kiek užsakė, tiek ir gavo. Žodžiu, ilgai negalvoję, vietiniai viršininkai nutarė, kad nieko bloga neatsitiks, jeigu viename gale gyvulinio vagono važiuos vyrai, o kitame moterys. O ką? Ir neatsitiko. Tiesa, buvo šiokių tokių problemų su tualetu. (Tas tualetas tai nedidelė skylė vagono grindyse.) Bet moterys išradingos. Tuojau surado kažkokių paklodžių, antklodžių, žodžiu, buvo suręstas tualetas, kažkuo primenantis rinkiminę balsavimo kabiną visų demokratiškiausiuose pasaulyje rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą. (p. 237–238)
Ir kodėl man atrodo, kad šitas – lyg ir atsitiktinis – palyginimas (atitvertos išvietės tremtinių vagone ir balsavimo kabinos per rinkimus į Sovietų Sąjungos AT) yra labai stiprus? – istoriškai stiprus? – Jis labai stiprus; stipriausias iš man žinomųjų tokio pobūdžio.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Mano nuotrauka
deepart.io perpiešas Eriko Varno stilium (nuotr. Prano Vasiliausko)