(1145) Tarp kitko: locus memoriae, arba Saločiai

(Ta Šliogerio filotopija, kai skiedrynas Alksniupiuose ir kulbė, ant kurios būdavo kapojami žabai, regis kaip presbiterija ir altorius; išvedžiojimai apie filotopą-matytoją, žiūrintį į bekalbius daiktus bekalbiu žvilgsniu, turintį nutilt – išeitų, ne rašyt knygas ar atsakinėt į žurnalistų klausimus, nebent fotografuot ir tokiu būdu „garbint“ saulėlydį ar pelkę, vienišą medį ar kokią kalvelę, – nežinau, man visame tame per daug kažkokios egzaltacijos. — Topofilija – taip, kai kurios vietos žmogui yra išties svarbios, bet pirmiausia kaip loci memoriae, atmintį žadinančios; ten atsidūręs iš filosofinių veikalų prisimeni nebent Koheleto knygą.)

bažnyčia sudegė 1944 VII 26, net varpas išsilydė; apie tai, kas tuolaik darės, šį tą užfiksavau 499 įraše

¶ tokia nuotrauka, kokią matot kairėj, dar yra saugoma Biržų krašto „Sėlos“ muziejuj; į limį.lt ji įdėta kaip blaivystės mitingas Saločiuose 1921-ais. Ir dar viena yra – Saločių Antano Poškos pagrindinės mokyklos Krašto istorijos muziejuj; jos atvaizdą dedant į pasvalia.lt nurodyta, kad tai šventadienis Saločių miestelyje apie 1930-us. Dabar ir vg tokią turi (ir kitą, kuri žemiau dešinėj; tokios internete neradau). Kodėl nusipirkau? Todėl, kad tarp žmonių, besibūriuojančių Saločių turgaus aikštėj, galėtų būt ir mano seneliai, atėję iš Tauprių, kurie 5 km atstu nuo miestelio. Bet ne tik savąją topofiliją pademonstruot norėdamas įdėjau tinklaraštin šitas nuotraukas. Ir dėl kitko: dėl kilusio klausimo:
— iš kur fotografuota? Aiškiai matyt, kad iš viršaus, ir ne ant kokio stalo ar išskleidžiamų kopėčių pasilipus – iš daug aukščiau. Parodžiau nuotrauką coll. Rūtai P. monitoriaus ekrane, ir ji paklausė: o tai kas tokio aukšto yra toje Saločių aikštėje? – Tik 1989-ais atstatytas paminklas žuvusiems kovose už Lietuvos laisvę. — Štai koks svarbus gali būt teisingas klausimas! Ir iškart viskas tapo aišku (bent man): tokia nuotrauka galėjo atsirast tik fotografuojant nuo pastolių, kurie buvo sukalti statant tą maždaug 7 m aukščio paminklą. Apie paminklą šįmet Pasvalio Darbe rašė Gražvydas Balčiūnaitis. Buvo pastatytas palygint labai greit, maždaug per mėnesį, ir atidengtas 1928 X 21. Gal galima dar tiksliau išsiaiškint, kada fotografuota? Bent man, tai, ką matau, visai nepanašu į mitingą (kaip siūlo pavadinimas limyje.lt): žmonės pabirę po aikštę; tie, kur arčiau, dalis užvertę galvas – negi iš taip aukštai būtų raginama mest gerti? Užvertusieji galvas, manyčiau, žvelgia į Saločių fotografą Iciką Chaitą (1904–1941; jo spaudas kitoj nuotraukos pusėj), dėl gero kadro užsiropštusį ant pastolių. Baltos moterų skarelės – vadinas, pasipuošta. Kokia proga? Kas tokio vyksta Saločiuos rudenį? Šv. Mykolo arkangelo atlaidai (rugsėjo 29, keliami į artimiausią sekmadienį). 1928 IX 29 buvo šeštadienis, išeitų, fotografuota 1928 IX 30. Spėtina, tokią galėjai nusipirkt užsukęs į Chaito fotoateljė – buvo padaryta nemažai atspaudų (bent trys iki mūsų dienų išliko ir net matomi virtualybėj).

¶ apie nuotrauką dešinėj (irgi su Saločių fotografo žyma – yra išradingai sukomponuotas įspaudas dešiniam apatiniam kampe). Iš ten pat, nuo paminklo pusės fotografuota, tik iš žemiau (ant ko nors kilnojamo palipus?). Nuotrauka vėlesnė – jau pasodintos dvi eilės medelių, išaugusių į oho kokius. Pagal juos gal metus išsiaiškint būtų galima? Jei pasodinti vos tik pastačius paminklą, 1928-ų rudenį ar 1929-ų pavasarį, jei sodinukai buvo ne tokie ir maži, gal kokie 1932–1933-ti? (Zitos Pikelytės disertacijos Lietuvos provincijos fotografija 1918–1940 metais (2012) prieduos radau užfiksuota, kad Icikas Chaitas apie 1934-us vedė ir persikėlė į Pasvalį; jo sesuo Dora tapo Saločių fotografe.) Metų laikas – vasara. Kokie kermošiai ar mugės vykdavo vasarą Saločiuos? Gal buvo sukibę su Šv. Juozapo parapijoj švenčiamais šv. Antano atlaidais (birželio 13, keliami į artimiausią sekmadienį)? Tik spėjimas, aišku.
Kol kas tai, kas susimąstė apie kairėj matomą nuotrauką, atrodo visiškai logiška. Bet: o gal kur nors padariau kokią klaidą ir visai ne taip reiktų tą fotografiją vadint ir datuot?
P.S. (XII 19) Kol kas vienintelė žinia privertė suklusti ir dar kartą persvarstyt savo samprotavimus. Limyje.lt pateiktas aprašas remiasi Biržų muziejuj saugomos nuotraukos antroj pusėj esančiu įrašu Antano Poškos ranka: Blaivybes mitingas Salotyse / 1921 m – antros pusės atvaizdą atsiuntusio žmogaus manymu, „tektų tuo patikėti“. — Bet kad neišeina. Ir štai dėl ko:
(a) Poška irgi žmogus, tad gali ir suklyst, ir apsirikti;
(b) įrašas nuotraukos antroj pusėj pieštuku padarytas tikrai ne 1921-ais, vėliau, gal net daug vėliau; jis labai panašus į tą, kurį galima pamatyt nuotraukos „Švedkapis Saločių bažnyčios šventoriuje“, datuojamos 1928, antroj pusėj (kur yra skaičius 1973);
(c) Biržuos esanti nuotrauka be fotografo spaudo antroj pusėj, maniškė – su spaudu. Icikas Chaitas gimęs 1904-ais, 1921-ais jam tebuvo 17 – ir jau įgudęs fotografas, greičiausiai ir valdžios kokį leidimą verstis šiuo amatu gavęs? Be to, Pikelytės disertacijoj rašoma, kad Chaitas pradėjo fotografuot apie 1929-us (vadinas, maždaug 25-erių) – labai tikėtina, kad tokio amžiaus žmogus jau gali imtis savo amato (bet ne septyniolikinis);
(d) žmonių, matomų nuotraukoj, bent man, na niekaip nesiverčia liežuvis vadint susirinkusiais į mitingą – kad ir kas būtų parašyta antroj pusėj;
(e) kaip Saločių aikštėj 1921-ais buvo galima nufotografuot būtent tokiu rakursu, t.y. palygint tikrai iš labai aukštai? – į šį klausimą joks bent kiek pagrįstas atsakymas galvoj nesiranda, tik juokelis apie skraidantį fotografą (prisiminus neva skraidžiusį akmentašį).
— taigi (bent kol kas) nėr priežasčių koreguot savo samprotavimus apie šias dvi Saločių fotografo darytas nuotraukas.