(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2018-03-26

(1066) Pakeliui namo, xlix: šiaip toks klausimas be atsakymo

Esmaičio = Stasio Matjošaičio Sakalėlis pradžios mokyklos III skyriui (14-as leidimas, 1938).
Aišku, yra ir tautosakos pavyzdžių. Nuorodos: žm. daina, žm. pasaka.
Koks nuošimtis dabartinių trečiokų, o ir jų tėvų bemat suprastų, kad žm. = žmonių? (Greičiau spėtų, kad žemaičių?)
Liaudies daina, liaudies pasaka – vargu ar bepajudinamai įsitvirtinusios galvose.
Maždaug kada mokyklų vadovėliuos atsirado pastarieji įvardai?
Nuo pat 1940-ų? (Jono Švedo suorganizuotas ansamblis vadinos Dainų ir šokių liaudies ansamblis, ne: Liaudies dainų ir šokių ansamblis.)
Jau po karo?
Digresija (2018 III 31). Baigiau skaityt Studentų bylą (1995) – žmonių, priklausiusių pogrindinei Vieningajai Darbo Sąjungai arba su ja susijusių, atsiminimai; organizacija veikė 1950–1952-ais. Apie VDS remdamasis tais atsiminimais Aras Lukšas yra parašęs straipsnį „(Ne)pamirštas gimnazistų testamentas“.
Vienas iš Sąjungos tikslų buvęs ir toks: rinkti karo metų ir pokario laikotarpio lietuvių tautosaką – dainas, priežodžius, anekdotus ir kt. (Kazimiero Banio liudijimas, p. 87). Nežinia, kiek tos tautosakos spėta surinkt, bet byloj tikrai buvo Prano Čižo užrašyta ar daina, ar šiaip sueiliavimas apie stribą:
Eina stribas kūdas, kūdas,
Jo tarnyba šūdas, šūdas.
Strielbą pančiu pasirišęs,
Subinę šiaudais užkišęs. (p. 197; etc., iš viso apie 10 posmų)
Manyčiau, štai tokį dalyką tikrai tiksliau būtų vadint žmonių, o ne liaudies kūryba; pagrįst būtų sunku, kalbinė nuojauta tiesiog taip pataria.

4 komentarai:

  1. Normaliausiai buvo tas žodis vartojamas iki 1940 m. ir spaudoj, ir knygose, tai kodėl mokyklų vadovėliai turėjo būti išimtis?

    Keli knygų pavadinimai:
    A. Giedraitis-Giedrius. Mūsų liaudies pasakos vaikams, 1922.
    Mūsų tautosaka, t. 6: Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimai, 1932. Autorius A. Niemis, iš suomių k. vertė A. Sabaliauskas-Žalia Rūta
    V. Krėvė. Aitvaras liaudies padavimuose, 1933

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kitaip pasukim: jei normaliausiai dainų ir pasakų autore buvo nurodoma liaudis, kodėl Matjošaičio vadovėly – žmonės? Švietimo ministerijos aprobata yr. Kam mokyt taip, kad paskui tektų persimokyt? Išeitų, kad visuotinai dar nebuvo sutariama, kaip vadint autorių: liaudim ar žmonėmis?

      Panaikinti
    2. Nebuvo nusistovėję, vartota ir tautinės dainos, M. Biržiška rašė tiesiog lietuvių dainos.
      Bet liaudies atsirado tikrai ne po 1940 m.

      Panaikinti
    3. Na va, ir pajudėta atsakymo link. Dėkui, Inga. (Kai taip viens du formulavau tą klausimą, siauresnę sritį turėjau omeny – pradžios mokyklų vadovėlius; bet nesvarbu.)

      Panaikinti