(1060) Visiškai tarp kitko: kaip atpažint, ko žmogus vertas

ernardinuos.lt 2006 X 6 buvo paskelbtas Virginijaus Savukyno pokalbis su a.a. Broniu Savukynu apie „Neringos“ kavinę sovietmečiu (kalbinta Lietuvos radijo laidoj „Forumas“); antraštei parinkta BrS-o frazė „Tiesiog analizuodavome idiotišką tikrovę“ (tuolaik atsispausdinau; interneto dienraštis skelbėsi esąs „atviras.patikimas.kitoks“; ir kalbinamojo portretinė nuotraukytė buvo įdėta).
VirgS-as klausia, kaip jie atpažindavę norėjusius prie kompanijos prisidėt žmones.

– Iš akių ir iš kalbos, – atsako BrS-as. – Profesorius Daukšas matydavo aiškiai, ko tas tipas vertas. Buvo tokių padlaižūnų – tik prisigerint, kad gautų lašelį išgert. Tuoj pat po kelių sakinių vydavo nuo stalo kaip netinkamą.
– Ką reikėdavo pasakyti, kad priimtų?
– Nieko.
– Reikėdavo klausytis?
– Reikėdavo pažinot bent vieną kitą žmogų.
– O apie ką būdavo diskutuojama?
– Apie viską.

Taip, iš akių ir iš kalbos. To visiškai pakanka, ir nereikia jokių CV ar anketų.
— Bronio Savukyno premija – neblogas būdas primint, bet pagalvojau: reiktų BrS-o rašto darbų rinktinės, Kultūros barai galėtų išleist. Nebuvo produktyvus raštininkas, bet jei ką paleisdavo į spaudą – tas tekstas visad būdavo vertas perskaityt (pvz., „Raidynų konkurencija ir karas: iš pastabų istorijos knygų paraštėse“, NŽ-A, 2004, nr. 5). Ir pokalbių reiktų pridėt, gal ir iš laiškų ką nors, kad ir Greimui. Knygon sutelkti tekstai, aišku, nei pagerėja, nei pablogėja, tiesiog tampa prieinamesni.