— O pagalvojau štai apie ką:
(a) Ketvirtame lankstuko puslapy akis užkliuvo už apaštališkojo protonotaro. Šiaip ir galvoj, ir antkapinėj plokštėj prie Kauno arkikatedros Jonas Mačiulis-Maironis prelatu vadinamas. Gal tas apaštališkasis protonotaras – tik skambesnis prelato sinonimas? Paklausiau žmogaus, tuos dalykus išmanančio, Pauliaus Subačiaus. Ne, tai ne sinonimai (iš PS el. laiško):
apaštališkasis protonotaras – nuo vėlyvųjų viduramžių šį titulą turėjo Romos kurijoje dirbę notarų kolegijos nariai, tvarkę konsistorijos posėdžiuose priimtus dokumentus; nuo XVI a. pradėtas teikti kaip garbės titulas „titulares seu honorarii“, aukštesnis titulas už paprastą garbės prelatą, todėl ne sinonimas, de facto aukščiausias įmanomas titulas neturint vyskupo šventimų, kreipinys „didžiai gerbiamas monsinjore“, sutana etc. raudonesnė (purpurinė) nei paprasto prelato (violetinė).Bet jei žmogus turėjo titulą, kuris aukštesnis už prelato, kodėl ne jį, o žemesnį, prelatas, buvo nuspręsta įrašyt antkapinėj plokštėj? Nežinau.
(b) Trečiam puslapy po nuotrauka – posmas iš Raseinių Magdės, tas pats ir antkapinėj plokštėj; su tikslia bibliografine nuoroda; tatai šonan pakreipė. Teko girdėt rimtų šnekų, kad rengiamasi imtis akademinių Maironio Raštų. Gražu, reikalinga. Taip, bet tik viena vertus. O antra vertus? O antra vertus, ar padoru pradėt dar vienus Raštus, kai tiek nebaigtų? Jungtinėm jėgom svajota parengt ir išleist Daukanto ir Valančiaus Raštus – blaiviai žvelgiant, nebus tokių Raštų; gražus sumanymas buvo Braranausko akademiniai Raštai – kiek žinau, nieks nieko nebedaro; arba Putino Raštai – be Sukilėlių antros dalies ir epistolikos; gana pavyzdžių. Aišku, kvaila būtų svajot, kad kas nors galėtų sudaryt pradėtų Raštų sąrašą, peržiūrėt ir pasakyt: šitie amenjuze, nėr galimybių baigt; šituos yr galimybių baigt; kai kokius vienus baigsim, kokius vienus galima bus pradėt. Toks tas utopinis antra vertus.
O kodėl nėra galimybių baigt, kur tos galimybės dingo?
AtsakytiPanaikintiIlgoka šneka būtų. Daukantą ketino bendrom jėgom rengt literatai, kalbininkai ir istorikai, bet, regis, net dėl galutinio Raštų projekto nesutarė; paskiri dalykai entuziastų jėgom buvo parengti ir išleisti; Valančių rengė Vanagai, abu a.a., Putino Sukilėlių antrą tomą ir prie jo skelbtinus komentarus rengė a.a. Irena Kostkevičiūtė, nebaigė, dabar jos popieriai VU bibliotekoj su sąlyga, kad bus prieinami po 25 (regis) metų, Baranausko sudėtingi labai tomai likę: kalbamokslis, tautosakos užrašymai jojo sudėtingąja rašyba, matematika, – negirdėjau, kad kas imtųs. Va tokios priežastys, kodėl kai kurie Raštai įstrigę (taip sakykim).
PanaikintiToks prašymas: gal nebūtų l. sunku: jei įdedate nuorodą į tinklaraščio įrašą facebookan, čia įmeskit nuorodą, kur įdėta; tarkim, šitą įrašą kažkas paplatino; ačiū, bet ir aš norėčiau (kad ir partizaniškai, iš už kampo) pasižiūrėt, kas facebooke dedas – spėju, dėl Raštų, o gal dėl apaštališkojo protonotaro ten svarstot?
AtsakytiPanaikintiAš įdėjau į šatėnų paskyrą (nebuvo nė vieno komentaro) ir nusiunčiau Šimkevičiui.
AtsakytiPanaikintiŠiaip toji feisbukinė publika retai kada reaguoja, diskutuoja; tik tiek, kad aplanko, pasidomi, lavinasi - gal ne į bloga.
AtsakytiPanaikintiAčiū, Giedre; suprantu, tuštybė skatina domėtis, kas tavo tekstais domisi, bet vis tiek noris; o kad nereaguoja komentarais – na ką jau padarysi; taip, Tu teisi: tikrai ne į bloga.
PanaikintiAr ne Manfredas Ž. jau sudarinėja akademinių Maironio Raštų prospektą?
AtsakytiPanaikintiTaip.
Panaikinti