– O kodėl tu pradėjai kolekcionuot būtent tokias nuotraukas? – neseniai vienas pažįstamas paklausė (aišku, kai pasigyriau-pasidžiaugiau, kad, mano manymu, gerą nuotrauką nusipirkau).
Tiksliai nebeatsimenu, ką atsakiau, bet mintis buvo tokia:
malonu žiūrėt į žmones su dviračiais; kažkas gražaus, išdidaus, džiaugsmingo ar pan. tose nuotraukose yr užfiksuota.
malonu žiūrėt į žmones su dviračiais; kažkas gražaus, išdidaus, džiaugsmingo ar pan. tose nuotraukose yr užfiksuota.
Va toj, kuri kairėj, pardavėjo manymu, iš Antalieptės apylinkių, kaip juokiasi tos moterys pastebėjusios, kad prieky ant kelio arkliašūdis;
arba toj, kur dešinėj, kaip džiugiai mina takeliu jaunuolis (gali būt Antalieptė ar Dusetos, pasak pardavėjo);
taip, ne už ragų galų, o per vidurį laikyt rankas ir aš mėgdavau.
taip, ne už ragų galų, o per vidurį laikyt rankas ir aš mėgdavau.
Nežinau, man paprasčiausiai malonu žiūrėt į tokias nuotraukas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą