(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2016-11-23

(919) Visiškai tarp kitko: apie du žodžiu

LKŽ yra žodis núožmogis, tik reikšmė nei šiokia, nei tokia – keistuolis; pavyzdys iš nežinia kieno raštų: „Buto šeimininkas buvo žmogus tvarkingas, truputį, tiesa, nuožmogis, knygius, bet sąžiningas.“ Nors savaime aišku, kad šitas daiktavardis siejas su veiksmažodžiu nužmogėti. Naujažodyne užfiksuota tokia reikšmė, bet pavyzdys... demagogija →
Girdžiu girdžiu: Venckienė irgi žmogus, irgi lietuvių kalbos vartotoja; nekaltumo prezumpcija, kuo čia dėtas slapstymasis nuo teisėsaugos, čia leksikografija etc.
Gerai, ne mano daržas, ne mano pupos, bet juk galiu pasiūlyt dar vieną (kad ir ne vietoj esančio) vartosenos pavyzdį – senesnį, iš praeito amžiaus?
— Sigitas Geda, recenzuodamas Juozo Laurušo sudarytą antologiją Tremtinio Lietuva (1990):
Kalinių ir tremtinių poezija dar kartą paliudijo seną kaip pasaulis tiesą, kad žmogus (ne nuožmogis!) ir poezija neatskiriami [...]. („Sibiras ir... poezija“, Lietuvos aidas, 1991-03-05, p. 3) 
Dar galvoj sukiojas negyvenimas, kurį reiktų irgi kokiam žodyne užfiksuot: užsimezgęs ar tik ne Alfonso Maldonio Ryte vakare (1978): „Ne gyvenu čia, o būnu. / Ir nežinau, kiek laiko būsiu. / Ir jeigu vaisių tau skinu, / Neužmirštu, jog pats supūsiu“ (p. 29); išplitęs, išsiplėtojęs – tarkim, Jonas Kalinauskas Sapnų liudininke (2005): „ir nėra vaikų / tik žvirbliai / žagaruos // uždusę nuo dešimties / negyvenimo metų“ (p. 48); Valdas Kukulas jam visą skyrių Eilėraščio namuos (1992) atidavęs: „Negyvenimas, ko gero, ir yra tas mūsų šiandieninis gyvenimas, kai išbarstome daugiau, negu sukaupiame, kai iš to, ką taip sunkiai susinešame, niekaip nesusisukame lizdo, kurį galėtume pavadinti namais, kai savo buvimą pavertėme žodžiais apie buvimą, o būtį – žodžiais apie būtį“ (p. 131). Opozicijų laisvė–nelaisvė, būtis–nebūtis abu dėmenys fiksuojami; taip pat turėtų juk būti ir gyvenimo–negyvenimo atveju.
P.S. dėl nuožmogio (11-25) Paskelbęs šitą įrašą, parašiau el. laišką naujažodžių duomenyno kaupikei Ritai Miliūnaitei: prisipažinau, kad Venckienės citata užkliuvo. Atsakymas:
Sveiki, Virginijau,
man pačiai sunkiai tikėtina, bet kartotekoj radau neįdėtą į duomenyną dar vieną Gedos nuožmogį.
Įdėjau ir Jūsų Gedos pavyzdį – tų pačių metų.
Bet į duomenyną žiūrėkite ne per gūglį, o eikite adresu http://naujazodziai.lki.lt.
Tai, ką rodote tinklarašty iš adreso http://neologisms_lit.enacademic.com/1560/nuo%C5%BEmogis, yra nelegaliai (su LKI nederintai) iš duomenyno nusiurbta informacija.
Duomenyno programuotojas mėgina rasti tiesesnį kelią į gūglį. Tikėkimės, bus.
Rita
Pridūriau R.M. atsakymą dėl nuorodų, dėl to tiesesnio kelio. Ar tikėtina, kad Google aukščiau pakeltų adresą, prasidedantį naujazodziai, negu prasidedantį neologisms? Nebent kreiptis tiesiai į Jį ir pranešt, kad adresu neologisms_lit[etc] pateikiama informacija – vogta?
Taigi – derama nuoroda į atnaujintą naujažodžio aprašą: nuožmogis.
P.P.S. dėl negyvenimo (2019 III 27) Pradėjau skaityt prof. Donato Saukos (1929–2015) Apie laiką ir save, parengtą Saulės Matulevičienės; pora sakinių:
Dabar [parengėja spėja, kad rašyta pačioj pačioj XXI amžiaus pradžioj] peržiūriu tai, ką kadaise esu parašęs, nes tos knygos ir yra vienintelis pakankamai apčiuopiamas ano negyvenimo pėdsakas, ir rašau joms autokomentarus. Ir bukai įsistebeiliju į sieną: niekas negali tvirtai pasakyti, kam tipiškam šių laikų žmogui reikalinga literatūra... (p. 19)
Na, jei kas iš leksikografų nuspręstų, kad negyvenimas vertas būt užfiksuotas žodyne, pavyzdžių jau vien šiame įraše užtektinai.

9 komentarai:

  1. Tame LKŽ sakinyje nuožmogis – aiškiai vertalas iš rus.нелюдим – vienišius, vengiantis žmonių.
    Labai užkvipo man tas sakinys vertimu iš rusų kalbos, tai padariau eksperimentą – išverčiau, t. y. atverčiau jo pradžią atgal į rusų kalbą ir įmečiau į gūglą :) Ir štai prašom:
    ...хозяин квартиры был человек обстоятельный, немного, правда, нелюдимый, книжник, но честный...Александр Фадеев, Молодая гвардия.
    „Jaunąją gvardiją“ į liet. kalbą vertė L. Janušytė.

    O daržo ir pupų prašom neišsižadėti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Fantastika! Jūs, Inga, tikrų tikriausia šaunuolė, tikresnių nebūna! Manau, tą reikšmę reiktų mest velniop iš LKŽ, kaip nesusipratimą (vertalas būtų pakenčiama, bet kad čia reikšmės prasilenkia).

      Panaikinti
    2. Aiškiai žodžių išrašinėtoja(s) nepasivargino pažiūrėt į originalą, o reikšmę suformulavo iš bendro konteksto.

      Dar įdomu ir kitkas. „Jaunosiosios gvardijos“ lietuviško vertimo buvo 5 leidimai, pirmas 1947, paskutinis 1979. Kažin, ar tas nuožmogis taip ir eina per visus leidimus? Abejoju. Tikriausiai „garsioji Vagos redagavimo mokykla“ vėlesniuose leidimuose nepraleido tokio vertimo perlo.

      O reikšme „nužmogėjęs padaras“ nuožmogis, aišku, yra dėsningas darinys; bet kai kurie kalbininkai (pvz. A. Rosinas) yra anksčiau kabinėjęsi prie paties veiksmažodžio, esą priešdėlis nu- čia netinakamas ir t.t. ir pan.

      Panaikinti
    3. Gal to nuožmogio vėlesniuos leidimuos ir neliko, o gal ir liko: peržiūrėt tokių vertimų kaip Jaunosios gvardijos gerieji redaktoriai greičiausiai nesiimdavo, būdavo juk ir įdomesnių/svarbesnių darbų, manau.
      O dėl kabinėjimosi – na ir kas? žodis nužmogėti prigijęs, vartojamas, ir viskas tvarkoj.

      Panaikinti
  2. Retorinis klausimas: jei Fadejevo Jaunosios gvardijos vertimas tiko kaip LKŽ šaltinis, ar bus pasinaudota Orwello 1984-ųjų vertimu kaip šaltiniu ir LKŽ užfiksuota: naujakalbė, dvimintė, mintikaltė, – tai žodžiai, kurie jau nebevadintini naujadarais, prigiję ir vartojami?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Papildymų kartotekoje naujakalbė yra, šaltinis – spauda.

      Panaikinti
    2. Kas per spauda? Argi pavyzdys neturėtų būt iš Orwello romano vertimo, kaip pirminis?

      Panaikinti
    3. Gal ir galėtų, bet tikrai „neturėtų“. Ankstesnis už Orvelo „1984“ vertimą (1991) buvo originalus romanas – R. Gavelio „Vilniaus pokeris“ (1989), kuriame tas žodis yra vartojamas.

      O apskritai naujakalbė – labai skaidrios darybos žodis, jį bet kas galėjo pasidaryti prireikus ir nebūtinai politinės naujakalbės reikšme, o kaip įmantrios, sudėtingos ir pan. kalbos įvardijimą. Todėl jo autorystė ir pirminis šaltinis pranyksta laiko ūkuose.

      Panaikinti
    4. Nežinau nežinau, bet man tai naujakalbės, žodžio, atsiradimas visai ne ūkanose skendi; newspeak siejama su Orwellu, ir новояз siejamas su Orwellu, ir nowomowa su Orwellu, ir der Neusprech su Orwellu etc.; kodėl naujakalbės atsiradimą reiktų pradangint laiko ūkuose? Lietuviško naujažodžio atsiradimo datos visai nereiktų siet su romano vertimo pasirodymu; apie romaną lietuviškai kalbėta daug anksčiau negu 1991, tad ir žodis naujakalbė vartotas, ir būtent orwelliška reikšme; kaip antrą reikšmę, matyt, galima nurodyt ir: įmantri, sudėtinga kalba, bet tik kaip antrą.

      Panaikinti