Prieš gerą dešimtmetį, 2003-ias, per Svobodos radiją buvo laidelė apie čekų legionierius, kariavusius Rusijos pilietiniame kare; mirė paskutinis, Aloisas Vocásekas, 107-erių.
Kas iš lietuvių su jais yra reikalų turėjęs? Gal vienintelė Pleirytė-Puidienė.
Tais pačiais 2003-ais išėjo Vytauto Kubiliaus duografija Dviese literatūros sūpuoklėse: Kazys Puida ir Vaidilutė.
1915 metų rudenį Puidienė – Čeliabinske. Be kitų darbų,
imasi globoti Sibire įsikūrusio čekų korpuso (50 000) kareivius, sužeistus kovose su bolševikais. Moterų komitetas renka lėšas (sukaupė 40 000 rb) ir išrūpina ligoninei gražų pastatą. Ji budi ligoninėje, skaito sužeistiesiems Sibire leidžiamą čekišką laikraštį (pati pramokusi), lieka prie mirštančiojo iki paskutinio atodūsio. [...] Vėliau apie trijų čekų divizijų kovas, žūtis ir pasitraukimą iš Sibiro parašys knygą Per aspera ad astra, kuri jos draugų bus išleista Prahoje. (p. 91–92)Ir jokios bibliografinės nuorodos apie tą knygą. (Pasakojama remiantis Puidienės dienoraščiu, saugomu VU BR.)
Leidinį mini ir Vladas Kulbokas, apie Pleirytę-Puidienę rašęs LE:
Parašė apie čekų kovas dėl laisvės Per aspera ad astra, išleido čekų informacijų švietimo skyrius Prahoje. (t. XXIII, p. 121)Nacionalinės Mažvydo bibliotekos el. katalogas apie tokį leidinį tyli; pamėginau ieškot Čekijos nac. bibliotekos el. kataloge – irgi nieko.
Kam man tos knygos prireikė? – neprireikė, šiaip, noris rast ko nepametęs. Dabar vis su estais lyginamės, o Aušros ir Varpo laikais kaip sektinas pavyzdys vis būdavo minimi čekai. Štai Basanavičius autobiografijoj:
Apsigyvenimas Pragoje mano gyvenime turi dideliausią reikšmę, kuri ne tik man pačiam yra svarbi, bet iš dalies visai Lietuvai. Čia, neperdėjus galima būtų sakyti, stovėjo lietuvystės vygė, iš kurios sušvito „Auszra“. (Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija, 1851–1922, 1936, p. 41)Kudirka Varpe jųjų draugijų veiklą labai gyrė. Taigi ne tik raidžių su varnelėm iš čekų esam pasiskolinę.
Reiktų metraščio Čekija–Lietuva redaktoriaus Petro Algio Mikšos apie tą Pleirytės-Puidienės knygą paklaust; bet jau senokai bibliotekoj nesilankė. (Pagalvojau: o gal čekai leisdami lotynišką pavadinimą į savo kalbą išvertė?)
LNB turi 1977 metais Prahoje išleistą Slovník spisovatelů : sovĕtský svaz : literatura ruska, ukrajinská a běloruská, literatury sovětského Pobaltí, literatury Sovětského východu... Antrame tome minima ir Pleirytė-Puidienė. Gal jame paminėta ir "Per aspera ad astra"?
AtsakytiPanaikintiPatikrint reiktų, nors ta knyga ne sovĕtska, o antisovĕtska. Tik va nukulniuok žmogus iki Mažvydo...
PanaikintiSkaičiau Kubiliaus knygą, patiko. Užtat keista buvo perskaityti jo „Dienoraščiuose“ beveik niekinamą požiūrį į savo šitą knygą ir į temą:
AtsakytiPanaikintiKuo užsiimti? Rašyti apie Puidą? Tai irgi iš vargo, tik laiko užmušimas, nebedrįsimas nieko rimto ir vertingo daryti. (2001 03 28)
Puida–Vaidilutė išėjo. Tai niekam neįdomi knyga – patys herojai pernelyg nežinomi. – Tiesą sakant, kaip tik todėl ir buvo įdomu. (2003 02 07)
O Vaidilutės „knyga“ gal buvo tik kokia mažatiražė brošiūra, amžiams pradingusi istorijoje... Bet įdomu, kokia kalba ji buvo parašyta – čekų (negi?), rusų, vokiečių?
Kokia kalba parašyta? – kad žinočiau... gal rusų, ir išversta? juk tie čekai buvo pramokę ir rusiškai, ne metus Rusijoj išbuvo.
PanaikintiJei ir mažatiražė brošiūra, vis tiek daugiau šansų išlikti negu rankraščiui; o juk ir tie kartkartėm išlieka :)