(826) Tarp kitko: vienos radijo laidos prieduras

Stempkowskių kapavietė Bernardinuos, 2005-05-11

Kai dirbau radijuše, buvau parengęs „Atodangų“ laidą apie Užupy gyvenusią poetę ir vertėją Matyldą Stempkowską (1925–2005). Inspiracija – 2005-05-06 Literatūroj ir mene perskaitytas Eglės Borutaitės-Makariūnienės in memoriam. Pakalbinau ją ir bibliotekininkę Rimgailę Galickienę, kaimynę. Laida transliuota buvo 05-12.
Tvarkydamas fonoteką, vėl perklausiau (galit ir jūs).
Ir pagalvojau: ech, kaip būt tikę baigt laidą eilėraščiu, kuris buvo išspausdintas Sąjūdžio žiniose 1989-04-20, p. 4 su tokia įžanga: „1989.04.15–16 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos lenkų draugijos steigiamasis suvažiavimas. Vilnietė, lenkų poetė, lietuvių poezijos vertėja atsiuntė mums savo pirmą eilėraštį, parašytą lietuviškai.“
Tada neprisiminiau tos publikacijos; nors pavėluotai tebūnie pridurta.
Nuotraukose šalia eilėraščio – brzozy Małgorzata ir Ewa prie M.S. buto Užupio 26, 2005-05-11.

Dvi Tėvynės
– – – – – – – – – – – –
     – – – – – – – – – –
Tiek daug telpa širdy:
     dvi Tėvynes turiu.

Viena – Lenkija mano –
     išdidi ir stipri,
Kita čia – Lietuva!
     Sopulinga šalis...

Ak, kiek žodžių švelnių
     noris Tau pasakyt...
Kiek tyliųjų maldų
     Tau kartoti kasryt.

Kurią myliu labiau? –
     Kas žinos, kas atspės?
Dvi renkuosi aš sau –
     ir širdis dvi mylės.

Lenkų kraujas many
     teka srove karšta...
Širdį glosto graudi
     man lietuvių daina...

Niekas man neatims
     tų kraštų mylimų!
Kol širdis nenurims,
     dvi Tėvynes turiu!

(Mėginau išsiaiškint, koks jos rankraščių likimas; el. laiškas liko be atsako.)