(830) Tarp kitko: apie Žodį, kurį parašė ne Salomėja Nėris

ai sausį buvau niurktelėjęs į tremtinių atsiminimus ieškodamas kokių nors užuominų apie Emą Žaludokaitę, vėl perskaičiau ir 1989-ais išleistą rinktinę Amžino įšalo žemėje, sudarytą Aldonos Žemaitytės.
1948-ais ištremtos Antaninos Garmutės Ešelonuose stabtelėjau prie vieno epizodo ir pagalvojau: reikia surašyt, „apgint“ Salomėją Nėrį, nes jinai šiuo atveju tikrai niekuo dėta.
Štai tas epizodas (veiksmo vieta – prie Усолье-Сибирское, atsiminimų autorei tuolaik buvo maždaug penkiolika):

Mes kasame druską. O iš reproduktoriaus, įkelto į  stulpą, sklinda džiaugsmingi maršai. Suskamba ir viena kita liūdnesnė melodija. Atpažįstame... Kaip gerai, kad mūsų liaudies dainos visiems atvejams tinka! Jos guodžia Lietuvos vaikus, kasančius druską tolimame Sibire. Atskirtus nuo tėvų, Tėvynės, kuriems vietoj mokyklinių vadovėlių įduoti kastuvai ir kapliai!
Bet skamba, deja, ir Salomėjos Nėries posmai apie Staliną – saulę, Lietuvos vardą švelnų ir gintarėlį, nešamą jam ant delno. Poetė, kaip žinome, teisino trėmimus. (S. Nėris. „Raštai“, III tomas, P. 148–152, „Žodis Lietuvos klausimu“ Niujork herald tribiun redakcijai.) Mūsų akloji lakštingala... (p. 65; šitie A.G. atsiminimai pirmiau buvo išspausdinti Literatūroje ir mene, 1988-09-03, 10, 17, nr. 36–38; ten pastraipos apie Nėrį nėra, žr. nr. 37, p. 14)

Bibliografinė nuoroda į 1957-ais išleistus S.N. Raštus; tas pats tekstas yra ir 1984-ų Raštuose (p. 87–90). Komentaruose nurodoma: 1943-04-05 New York Herald Tribune išspausdino Povilo Žadeikio laišką, į kurį atkirtį parašiusi Nėris, jos tekstas buvęs paskelbtas 05-20; 05-24 [First Lithuanian Workers’ Daily] Laisvė pateikusi to Žodžio vertimą į lietuvių kalbą; jis ir dedamas į Raštus; priduriama: rankraščio nerasta.
Žodyje išties teisinami trėmimai:

Ponas Žadeikis pakartojančiai mini nužudymus ir ištrėmimus į Sibirą 50 000 lietuvių. Šiuo atveju jis pralenkia ir hitlerininkų propagandą, kuri panašiai seniau kartojo apie 200 000 lietuvių neva ištremtų į Sibirą, bet pagaliau tą skaitlinę sumažino iki 12 000. Šis pareiškimas veikiausiai kyla iš fakto, kad palyginti mažesnis profašistinių elementų skaičius – kurie arba palaikė išdavikiškus ryšius su naciškaisiais diversantais arba pasirodė esą greit galinčiais būti Hitlerio agentais – tapo išvežti iš prieškarinės Lietuvos. (p. 89)

Bet balažin, ar tik tiek būtų pakomentuota, jei S.N. Raštai būtų išėję, tarkim, 1986-ais. Ar nebūtų patikslinta remiantis Justo Vinco Paleckio sudaryta ir parengta tėvo knyga Pergalės saliutas: karo metų užrašai (1985)?
1943-05-07 Justas Paleckis dienorašty pasižymėjo:

Rašiau atsakymo projektą į Žadeikio laišką „New York Herald Tribune“. (p. 68)

O gegužės 24-ą užsirašė:

E[milija] Teumin [1941–1945 работала редактором международного отдела Совинформбюро] pranešė, kad „New York Herald Tribune“ tilpo atsakymas Žadeikiui su Salomėjos Nėries parašu (aš pasiūliau, kad atsaką duotų S. Nėris). Tas atsakymas padarė didelį įspūdį. (p. 70)

Taigi, Paleckis surašė projektą, Совинформбюро jį pasitvarkė, išvertė į anglų kalbą ir išsiuntė Amerikon. (Nėries dienorašty jokių reakcijų, kad jos vardu pasinaudota; o ir ką ji būt galėjusi padaryti?)

Ne aš šitą dalyką atkapsčiau, 1997-ais išleistoj Viktoro Aleknos Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraščio antroj knygoj visa tai užfiksuota.
Tas Žodis, manau, nebedėtinas į S.N. Raštus, jei vėl tokie būtų leidžiami; į Justo Paleckio dėtinas.
Kodėl kaip parašas buvo pasirinktas Salomėjos Nėries asmenvardis? – Antanas Venclova dienorašty yra užfiksavęs, kad 1943-ių pradžioje svarstant, ką siūlyti kaip kandidatus Stalino premijai, Jonas Šimkus pareiškęs: „Lietuvoj ir Amerikoj geriausią atbalsį rastų faktas, jeigu premija būtų paskirta Salomėjai“ (Vidurdienio vėtra, 1969, p. 300). Nutarta siūlyt Nėrį ir Cvirką. Paleckio favoritas Liudas Gira atkrito (Kostas Korsakas labai prieštaravo), tad jam teko rinktis, kurį remti; spėtina, apsisprendė remt Nėrį. „Teisingas“ straipsnis JAV spaudoj juk gali prisidėti svarstant, skirt ar neskirt Nėriai Stalino premiją? – Premija paskirta tik post mortem, 1947-ais.