(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2013-01-22

(399) Paradonelaitiana: iš Metų, kaip Europos literatūros šedevro, legitimacijos istorijos

Ankstesniame įraše paminėjus Kostą Korsaką, prisiminė dar vienas dalykas; be kita ko, su juo šiek tiek [nežinau kol kas – kiek] susijęs ir K.K.

Jei gerai supratau, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija nori/siekia 2014-ų sausio 1-ą įterpt į šios organizacijos siūlomų visam pasauly (nekibkit prie apibendrinimo) paminėt datų sąrašą: Kristijonui Donelaičiui – 300. (Kaip šįmet dr. Meilei Lukšienei – 100.) Už ką? Aišku, už Metus.
Praėjusios savaitės pradžioj sulaukėm minėtosios komisijos sekretoriato Kultūros programų vadovės M.V. skambučio – prašymo viens du, per dieną, patikslint po enciklopedijas klaidžiojantį teiginį, esą UNESCO 1977-ais Metus paskelbė Europos literatūros šedevru; jei tiksliau – patikslint LLE paskelbtą a.a. Leono Gineičio str. apie Donelaitį paskutinį sakinį (užmečiau akį ir į VLE [t. V, p. 81]; ten, a.a Albino Jovaišo straipsny, nieko apie Metus kaip šedevrą), taigi – paskutinį sakinį iš LLE:
D. poema Metai UNESKO nutarimu 1977 įtraukta į „Europos literatūros šedevrų biblioteką“. (p. 119)
Ką gi, ėmėmės darbo, t.y. ieškot. Ir nieko labiau patikslinančio ir sukonkretinančio negu gabaliukas Pergalėj neradom (patikslinimai pakeliui atsispindi per nuosiuntas):

Tarptautinė literatūros kritikų asociacija, remdamasi SNO UNESCO konferencijos nutarimais, sudarė Europos literatūros šedevrų sąrašą nuo antikos iki 1940 m. Kūrinių sąrašą svarstė speciali komisija, kuriai pirmininkavo žinomas prancūzų rašytojas H. Bazenas ([Hervé] Bazin) ir belgų rašytojas D. Žilis (Gilles [Daniel Gillès de Pélichy]), dalyvaujant UNESCO atstovams ir įvairių šalių kritikams (Tarybų Sąjungai atstovavo N[ikolajus] Fedorenka ir A[leksandras] Michailovas). Paskutiniame Tarptautinės literatūros kritikų asociacijos biuletenyje, išleistame 1977 m. pabaigoje Paryžiuje, paskelbtas žymiausių Europos literatūros kūrinių sąrašas. Čia figūruoja 340 autorių. Pabaltijo kraštų literatūras šiame sąraše reprezentuoja K. Donelaičio „Metai“. (Pergalė, 1978, nr. 4, p. 191)
Tolesnis žingsnis turėtų būti tiesiog atsiverst minimąjį Asociacijos biuletenio numerį – ten turėtų būt konkretybių, kurios tikrai domintų. Deja, tai man neprieinama, nes tik težinau, kad toks biuletenis ėjo. Atsiprašau už informacijos skystumą. (Reiktų eit per visiškai prancūzišką paiešką, o čia aš analfabetas.)
P.S. Susidariau nuomonę, kad L'Association internationale de la critique littéraire bent jau buvo gana politiškai angažuotas (antiburžuazinis/marksistinis) sambūris. Jam, be kita ko, priklausė ir Kostas Korsakas (yra išlikęs Sovietų Sąjungos rašytojų sąjungos atstovo paraginimas atsiųst 5 rb. 42 kap. – kad nekiltų problemų kolektyviai sumokant minėtosios asociacijos nario mokestį). — Ar tai pasėja abejonių dėl Donelaičio Metų kaip vieno iš Europos literatūros šedevrų ligitimacijos? — Nežinau.

18 komentarų:

  1. Ar tai šitas leidinys: http://catalogue.bnf.fr/ark:/12148/cb35622062j/PUBLIC ?
    Galiu užmesti akį BNF.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ar gal greičiau šitas: http://catalogue.bnf.fr/ark:/12148/cb34362656f/PUBLIC ?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Manau, antrasis, bulletin; bet kaip iki jo prisikast, kad galėtum pavartyt?

      Panaikinti
    2. Ketinu kažkada šią savaitę eiti dirbti į nacionalinę biblioteką (BNF), galiu pabandyti užsisakyti tą biuletenį ir pažiūrėti, ar jame yra kas įdomaus.

      Panaikinti
    3. Būtų puiku! Nežinau, ar 1977-ais vienas ar keli ties biuleteniai išėjo, bet tai neturėtų būt problema? Bent tikslią bibliografinę nuorodą būtų gerai užfiksuoti; o jei dar ir tikslesnes to sąrašo atsiradimo detales iškapsčius – vos jau ne gėris būtų. :)

      Panaikinti
    4. Association Internationale des Critiques Littéraires, n° 11, novembre 1977

      Sąrašas vadinasi « Bibliothèque des chefs-d’œuvre de la littérature européenne » (p. 15-17), apie Donelaitį lakoniškai: K. Donelaïtis, Les Saisons.

      p. 14 yra neilga žinutė tokiu pačiu pavadinimu (« Bibliothèque des chefs-d’œuvre de la littérature européenne »), kur rašoma, kad sąrašas buvo kuriamas dviejuose organizacijos susitikimuose Paryžiuje ir Sofijoje 1977 m. ir kad jo tikslas - suartinti Europos tautas, skatinti kultūrinius ryšius ir t. t.

      Panaikinti
    5. Nuoširdžiausiai ačiū, Arūnai [atsiprašau, jei suklydau šifruodamas AG Paryžiuj, nesu Šerlokas H.]! Pasvajojau: LLTI rankraštyne visai gerai būtų saugot to biuletenio p. 14-17 kopijas. :)

      Panaikinti
    6. Oi, ne, čia ne tas AG, net nepagalvojau, kad tie patys inicialai. BNF kopijų sistema, deja, truputį komplikuota, reikėtų tokiam žygiui morališkai pasiruošti:)

      Akvilė Grigoravičiūtė

      Panaikinti
    7. Labai labai labai etc. atsiprašau, Akvile (turinti gražiausią, mano supratimu, vardą pasauly). Jūs irgi buvot tarp „kandidatų“, bet pirmenybę ėmiau ir suteikiau mūsų [dabar tenka pridurt: ?] atstovui prie UNESCO – irgi AG Paryžiuje [= Arūnui Gelūnui]. Ai, tiek to, nebesiplėtosiu/nebesiplaksiu rykštėm, ne François Villon jaučiuosi esąs (atleiskit).
      Kopiją vis dėlto būtų gerai turėt: jei galit, padarykit (iš savo piniginės atsilyginsiu, kai/jei [kodėl ne?] susitiktumėm kada nors Vilniuj?

      Panaikinti
    8. P.S. Tiesiog kaip filologui smalsu, kas tie likusieji 339-i? Homeras, Vergilijus, Dante, Shakespeare; o toliau?

      Panaikinti

    9. Padarysiu kopiją prie progos. Nieko neįprasto nebuvo tame sąraše, tik šiaip pasirodė nelabai gerai suredaguotas, pvz., buvo toks įrašas: Virginia Wolf [sic], Mistress [sic] Dalloway.

      Beje, Vytautas Kubilius tai asociacijai irgi priklausė, ne vien Korsakas (vienam numery buvo narių sąrašas).

      Panaikinti
    10. Iš anksto ačiū (tikrai nieks nedega). Ir atleiskit, kad Jus, Akvile, va jau ne pirmas kartas įpainioju į visokius paieškų reikalus; juk savų sumanymų ir darbų, neabejoju, turit per akis.

      Panaikinti

  3. MLE Jovaišo straipsnyje yra šita informacija, tik tai pavadinta ne šedevrų biblioteka, o sąrašu, kaip ir „Pergalėj".

    Įdomu, kad Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija dėl to kreipiasi ne į pačią UNESCO (tuo labiau kad vėl turim ambasadorių), o į LLTI. Atrodytų, atvirkščiai, tai ji (nacionalinė komisija) turėtų visiems Lietuvoje atsakyti į šitą klausimą, o ne pati klausinėti.

    100 metų šiemet ne tik Lukšienei,bet ir Lebedžiui (buvo prieš 11 dienų).

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. VLE žiūrėjau, o į MLE ir neužmečiau akies.
      O gal gerai, kad klausinėja? Va atsirado proga pasikapstyt, paieškot?
      Taip, ir Jurgiui Lebedžiui (ta proga paskaičiau, ką prof. Zaborskaitė apie jį yra rašiusi, prisiminusi), bet jo 100-mečio visam pasauliui, regis, nebuvo siūloma minėt. :)

      Panaikinti
    2. A, tai nesupratau, kad Lukšienė irgi tame „viso pasaulio" kontekste buvo paminėta, pamaniau, kad šiaip ją skliautuose prisiminėt.
      Donelaitis – suprantama, bet Lukšienė...? (su visa pagarba jai)

      Panaikinti
    3. Apie dr. M.L. įtraukimą UNESCO kalendoriun – čia. O dėl priežasčių, drįsčiau manyt, labai daug lėmė ir tai, kad – moteris (žr. kitus siūlomus minėt –absoliuti dauguma diedai arba įvykiai [irgi vyr. g.]); bet gal ir klystu taip spėdamas, – сексит недобитый. :)

      Panaikinti
  4. na Metai gana marksistiški- apie vargšus engiamuosius daug gi ten...
    UNESCO darbo stilius prajuokino...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Suprantu Tavo ironiją, Troy, bet vis tiek: Donelaitis mirė 1780, o Marxo Das Kapital, Kritik der politischen Ökonomie išėjo tik 1867; – ėmiau ir prisiminiau tokį (jau nugrimzdusį praeitin) vertinimą: vulgarusis sociologizavimas; tas prisiminimas, aišku, visiškai tarp kitko. :)
      O dėl UNESCO darbo stiliaus – man visiškai nejuokinga: jei gali/tikies gaut patikimos informacijos paklausdamas, kam pačiam sukt galvą ir ieškot? Viskas labai suprantama.

      Panaikinti