(764) Pakeliui namo, xxiv: kai pagalvoji – siaubas! vos ne siaubų siaubas

Sekmadienio pavakary savaitgalinis kohabitas
iš Jos vairuojamos mašinos išlipo prie Forum Palace.
Į Pašilaičius veža tik iš stotelės kitoj Konstitucijos prospekto pusėj.
Ten link – per požeminę perėją. Jau tuoj lipsiu į viršų, ir – po dešinei – šitas užrašas.
Režisieriaus Rimo Tumino pasisakymą New Yorke prisiminiau.
Jis, Tuminas, būt buvęs ir prieš baudžiavos panaikinimą Rusijos imperijoj.
— Prišnekėta daug. O veiksmai? —
Į Tumino režisuotus spektaklius daugiau nė kojos. Iš principo.

Sekmadienio vakare nuojauta pakuždėjo: pasižiūrėk, kada pradėjai rašyt tinklaraštį? – Nes: regis, tuolaik žydėjo jazminai, kaip ir dabar.
Poryt bus praėję lygiai šešeri metai nuo pirmo įrašo tinklarašty. – Siaubas!
Iš viso per 800 (toli gražu nebe visus taip viens du ir beprisimenu). – Siaubas!
Ir tik viena premija. – Siaubas :)

T-19 pagalvojau: o jei ėmus ir suformulavus va tokį klausimą žmonėms, kurie tavo tekstus skaito?

Labai atsiprašau, kad gaišinu. Gal galėtumėt prisimint šito tinklaraščio įrašą, kuris giliausiai įsmigo atmintin?

Na, klaust juk galima. O atsakyt nebūtina, jei nieko viens du atmintin neateina.