... nuo 1944 metų Bronius Krivickas ėmė talkinti „Kūrybos“ žurnalą redagavusiam Juozui Keliuočiui kaip redakcijos sekretorius (nespėto išleisti šešto numerio korektūros, esančios Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Rankraštyne [F31-511], taisytos jo ranka). (p. xxxiv–xxxxv)
Teiginį galima šiek tiek papildyt ir patikslint. — Juozo Keliuočio Mano autobiografijoj (rašytoj, sėjama, apie 1972–1973-ius, išleistoj 2003-iais) yra tokia pastraipa:
Aš „Kūrybą“ redagavau visiškai vienas. Greit įsitikinau, kad tai per sunku, ir [Valstybinės] leidyklos paprašiau, kad ji paskirtų dar redakcijos sekretorių. Leidykla sutiko. Šiai vietai užimti atsirado du kandidatai – Aleksys [= Algirdas J.] Greimas ir Bronius Krivickas. Man atrodė, jog jie abu gabūs, sumanūs ir abu tinkami būti mano sekretoriais. Aš norėjau abu juos turėti redakcijoje. Bet reikėjo pasirinkti tik vieną jų. Aš svyravau ir delsiau. Taip ir nebuvo suskubta nė vienas jų paskirti. (p. 363)
Buvo suskubta. — Jau išėjus BrKr raštams, šiame amžiuje aa. coll. Jonas Šlekys, kuriam bene maloniausias darbas buvo naršyt archyvus, davė iš savo popierių nusirašyt štai tokį radinį:
1944 V 25 Valstybinės leidyklos direktoriaus A. Petreikio[*] įsakymu Br. Krivickas nuo V 24 paskirtas literatūros redaktoriumi „Kūrybos“ žurnalo redakcijoje su 325 RM atlyginimu mėnesiui. (LCVA, f. R-558, ap. 2, b. 1451, l. 7)
------------------------------------------------------------------
[* vle.lt straipsny apie Valstybinę leidyklą tepaminėtas vienas direktorius – Antanas Kniūkšta; reiktų įrašyt ir antrą – Petreikį, kurio vardo, prasidedančio A, nepavyko išsiaiškint; be to, l-kla leido ne tik knygas]
Ir dar sakinys iš Nykos-Niliūno dienoraščio, 1990, liepos 14: „Keliuočiui perėmus iš Leskaičio Kūrybos redagavimą, Bronius buvo pasidaręs savotišku jo adjutantu ir neoficialiu patarėju jaunųjų bendradarbių verbavimo bei atrankos klausimais“ (AN-N, Dienoraščio fragmentai, 1976–2000, 2003, p. 463).
(Dėl Greimo ir Kūrybos klustelėjau Jūratės L.: Greimas mini dirbęs Keliuočio Kūryboj laiške Aisčiui 1945 IV 19; tik patį faktą. Tiek.)
Greimas (*1917) Keliuočio dėmesį atkreipė, manyčiau, pirmiausia dėl baigtų studijų Grenoblio u-te, Keliuotis studijavęs Sorbonoj, abu frankofonai; Krivickas (*1919; pagrindinė užsienio kalba – vokiečių) – jau kaip turintis redakcinio darbo patirties, kaip buvęs Ateities ir Studentų dienų redaktorius, be to, šatrijietis, ateitininkas, ir Keliuotis galėjo vadint save „Šatrijos“ sendraugiu; o Greimas buvo iš neolithuanų.
— taip, smulkmenos, bet tebūnie užfiksuota.
Prieduras (2023 VIII 25) Paskelbęs šį įrašą prisiminiau: liko nepatikrinta dar viena Juozo Keliuočio knyga, kurios neturi LLTI biblioteka. Vakar pasiėmiau iš Mažvydo. 1986-ais (taigi, irgi post mortem) Chicagoj išleisti pirmosios tremties memuarai Laisvę praradus, kuriuos leidėjas, „Į Laisvę“ Fondas, pavadino Dangus nusidažo raudonai (atsimenu skaitęs perspausdinamus Literatūros ir meno paskutiniam puslapy 1989-ais, su autoriniu pavadinimu; vaidenas, kad ten irgi kažkas apie Kūrybą lyg ir buvo). — Štai kaip ten aprašytas tas reikalas dėl Kūrybos redakcijos sekretoriaus:
Kūrybą aš visiškai vienas redaguoju, tik dailės srityje man talkininkauja grafikas A[dolfas] Vaičaitis. Kalbos ir korektūros žiūri jaunas kalbininkas J[onas] Kabelka. Bet jis man visiškai svetimas žmogus, literatūros ir meno klausimais nieko nenusimanąs. Leidyklai aš nuolat primenu, jog man reikalingas redakcijos sekretorius, kuris peržiūrėtų visus į redakciją suplaukiančius rankraščius ir kuris nuolat redakcijoje budėtų. Pagaliau leidykla su tuo sutinka. Atsiranda šiai vietai kandidatas A. J. Greimas. Aš su juo susipažįstu. Štai priešais mane sėdi suvargęs, liūdnas ir su labai sudėvėtu kostiumu vaikinas. Atrodo esąs gabus literatas, nors ir labai jaunas. Aš mielai jį pasiūlyčiau redakcijos sekretorium, bet jis tarnauja Vidaus reikalų valdyboje ir dėl to man visiškai neaiški jo politinė orientacija. Bijau rizikuoti ir delsiu, noriu arčiau su juo susipažinti. Greit atsiranda ir kitas kandidatas, taip pat jaunas gabus literatas Br. Krivickas. Aš svyruoju tarp šių dviejų kandidatų ir galop leidyklą paprašau pasirinkti ir paskirti, kurį ji laikys tinkamiausiu. Leidykla neskuba to padaryti, ir man tenka Kūrybą vienam ligi galo redaguoti. (p. 38–39)
(daugiau detalių, vadinas, rašyta anksčiau negu Autobiografija?; kas per įstaiga, kurioj esą tarnavo Greimas, neišsiaiškinau)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą