(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2019-10-13

(1209) Visiškai tarp kitko: apie gėrimą kaip laikyseną

Prieš keletą dienų archyvuos.lt paskelta Balio Sruogos 1945 V 16 rašyto laiško Antanui Sniečkui dėl likimo draugo Vlado Jurgučio kopija (rastas Lietuvos ypatingajam archyve, 1945 XI NKVD užvestoj VlJ operatyvinio stebėjimo byloj).
Suprasdamas, kokia VlJ veikla sovietinei valdžiai atrodys neatleistiniausia, Sruoga imasi advokataut:
2. Vokiečių okupacijos metu prof. Jurgutis, be jo žinios, buvo paskirtas Ūkio Tarėju, kuriuo išbuvo palyginti trumpą laiką. Būdamas Tarėju jisai:
a) stengėsi gelbėti iš gestapo nagų mūsų krašto piliečius, – kad ne prof. Jurgučio pagalba, ir aš į koncentracijos lagerį būčiau patekęs metais anksčiau ir, žinoma, jau seniai būčiau pro krematorijaus kaminą išlėkęs;
b) sabotavo darbą, trukdydamas vokiečiam mūsų kraštą plėšti: organizavo sandėliuose surinktų ekonominių vertybių slėpimą, kad okupantai negalėtų jomis pasinaudot; rašė vokiečiam memorandumą po memorandumo, – rašė tonu, kuris iš rašytojo anuo metu reikalavo ne tik drąsos, bet ir herojizmo, nes visa tai dvelkė koncentracijos lageriu su natūraliais tokio lagerio vaisiais;
c) Darbo metu ir tarnybinėse patalpose demonstratyviai sistematiškai girtuokliaudavo, – ne tik pats paprastai nuo 11 v. ryto būdavo nesukalbamas, bet ir bendradarbius įtraukdavo į tokią laikyseną;
d) Dėl visų šitokių veiklos savybių prof. Jurgutis okupacinei vokiečių valdžiai buvo virtęs itin odiozine figūra.
Iš pirmo žvilgsnio (c) argumentas gali net šypseną sukelt; bet tik iš pirmo žvilgsnio: jei ko nors nepadarai todėl, kad prisigėrei, būdavo bent iš dalies atleistina; ir vokiečiai, matyt, žiūrėjo į tai pro pirštus, kol nesibaigė kantrybė. Beje, dabar konkretus pavyzdys neateina į galvą, bet: tokiu pat būdu – užgerdami ir kai kurie rašytojai išvengdavo privalomų komandiruočių ar agituot už kolchozus, ar už vienintelį komunistų ir nepartinių bloko kandidatą prieš vad. rinkimus. (Verta istorikų dėmesio tema, manyčiau.) Dabar tai būtų sunkinanti aplinkybė, o tada buvo lengvinanti: ko iš to girtuoklio norėt...

7 komentarai:

  1. Konkrečių pavyzdžių yra. Kazys Boruta prisigėrė, kad nereikėtų šlovinančių eilių rašyti. Ir Sauliaus Šaltenio „Amžinai žaliuojantis klevas“ tam tikra prasme apie tai.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sakinys apie Borutą, na, mano akimis žiūrint, nelabai konkretus :)
      O dėl Šaltenio apsakymo (ką tik ėmiau ir dar kartą perskaičiau), taip, tam tikra prasme apie tai, bet, regis, ne ta, kurią turėjau omeny baksnodamas paskutinę įrašo pastraipą.

      Panaikinti
  2. Komunistai su nepartiniais anais laikais blogų gal dar nerašė :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tai paneigiančių dokumentų neteko matyt; o gal? – Labai ačiū, kad pastebėjot, pataisiau.

      Panaikinti
  3. Tomas Venclova dienoraštyje 6 deš. yra svarstęs, kad gal geriausia pozicija kaip Jurijaus Olešos - girtuoklėlis, ką iš tokio paimsi.
    Bet kad pokariu gėrė ir enkavėdistai, ir saugumiečiai - kažin, ar jie labai rezistavo.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ne, aišku, gerti visiškai nereiškia = rezistuoti; kartkartėm tuo pasinaudoti kaip galimybe išvengt veiksmų, kuriems prieštarauja tavo sąžinė, – taip, tik tas didysis pavojus – tapt priklausomam nuo alkoholio išlieka; prasigėręs stribas ir prasigėręs rezistentas – abu tam pačiam dalykui pavaldūs tampa.

      Panaikinti
  4. Sąžinę užpilti, kai turi daryti, ko nenorėtum - ar tik ne dažnesnė priežastis. Kartą kitą gal ir pasiseks išvengti nusigėrus, bet dažniau - ne. Kitaip geriausiu atveju išlėksi iš darbo. Čia, aišku, kalbant apie stalininį laikotarpį.
    O nacių okupacija Lietuvoje buvo labai švelni lietuviams, nieko keisto, kad mūsų atmintis niekaip nedera su žydų. (Vienas kolega sakė, kad valstiečiai niekada taip gerai nesimaitino, kaip karo metais. Mat tarpukariu viskas buvo pardavimui skirta, sau mažai pasilikdavo.) Tai galėjo ir Jurgutis taip išsidirbinėti.

    AtsakytiPanaikinti