(1178) Visiškai tarp kitko: kaip vėl neradom, ko ieškojom

Pernai spalio pabaigoj paskelbiau įrašą, kaip ieškojom 1989-ais prie Maišiagalos pastatyto akmens, skirto Vilniaus grąžinimo 50-osioms metinėms, ir neradom.

Sekmadienį važiuodami į Biržus vėl nutarėm paieškot. Šįkart jau gudresni buvom, ano įrašo komentarus pasiskaitę. Kultūros vertybių registre susiradau nekilnojamąją kultūros vertybę, kurios kodas 17269, atsispausdinau žemėlapį, pasižymėjau, kaip važiuoti, o po to paeiti. Regis, pasiruošiau kaip dera.
Sustojom kun. Józefo Obrębskio gatvelės pabaigoj prie to žemėlapy matomo didelio statinio (panašu į nebenaudojamą fermą ar sandėlį). Pasukom pro dešinę, pralindom pro tą medžių tarpą – ir jau pievoj, kur dar paėjus greitkelio link turėtų stovėt tas akmuo. — Neradom jokio akmens. Į visas puses žvalgėmės, nieko nėr. Nebent dviejų gasiliūnų išsigandęs beveik trijų metrų aukščio akmuo su visu ąžuolynu skradžiai žemę prasmego arba abu visai žabali. Juoktis? Nesijuokt?
Grįžtant sakau sūnui: žinai, užsuk Maišiagalos degalinėn; paminklas pagal žemėlapį turi būt ties ta vieta, kur išvažiavimas iš miestelio įsilieja A2 greitkelin; pasižiūrėsiu ton vieton iš kitos pusės. Pasižiūrėjau (nuotrauka dešinėj). Irgi nieko nepamačiau. — Ir ką? Rašyt el. laišką Kultūros paveldo departamentui ir klaust, kur dingo nekilnojamoji vertybė? Bet vieno neradėlio liudijimo lyg ir per maža. O gal tiesiog nepastebėjom? Ko tik gyvenimo neatsitinka.

Prieduras: susirašinėjimas (2019 V 17) Vis dėlto neiškenčiau ir paskelbęs įrašą parašiau adresu centras@kpd.lt el. laišką, pavadintą „dėl vienos nekilnojamosios kultūros vertybės“:

Laba diena,
pagal Kultūros vertybių registre esantį žemėlapį mėginau rasti nekilnojamąją vertybę, kurios kodas 17269: 1989-ais šalia Maišiagalos pastatytą akmenį, skirtą Vilniaus grąžinimo Lietuvai 50-mečiui.
Deja, arba negerai nurodyta vieta, arba aš aklas, arba to paminklo nebėr, – niekaip jo nepavyko rasti, nors nepastebėti beveik 3 m aukščio akmens sunkoka.
Jei nebūtų sunku, prašyčiau atsakyti: ar tikrai tas paminklas vis dar stovi? Ir kur kuo tiksliau. Galbūt aš visai susipainiojau, tokiu atveju iš anksto atsiprašau.
Pagarbiai / [vg]

Atsakymo sulaukiau palygint greit, IV 30, parašė Kultūros paveldo departamento Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vyresnioji specialistė Zita D., dar ir vaizdą pridėjo:

Laba diena,
Jūsų ieškomas objektas (unikalus kodas 17269) Kultūros vertybių registre yra. Jis niekur nedingo. Siunčiu failą iš KVR.
Jeigu dar nerasite tai prašome skambinti arba rašyti.
Pagarbiai / [zd]

Iškart puoliau tikslint savo klausimą:

Laba diena,
labai ačiū už atvaizdą, žemėlapyje pažymėtą vietą ir aš buvau radęs, pagal šį žemėlapį ir ieškojau. Registre ši kultūros vertybė yra, tik va koks klausimas: ar tikrai ji yra/tebėra ir realybėje? Toje vietoje prie A2 greitkelio mėginau rasti ir pamatyti savo akimis, ir nieko nepamačiau. Štai kokia problema. Ir juk ne kupstelis, o beveik 3 metrų akmuo turi stovėti, tokio daikto sunku būtų nepastebėt. Nežinau, gal ir juokingai skamba, bet: ar kas nors iš jūsų tarnybos žmonių važiuodamas pro Maišiagalą galėtų pasižiūrėjęs paliudyt, kad tas paminklinis akmuo tebėra?
Štai dėl ko jums rašiau.
Pagarbiai ir atsiprašydamas už trukdymą / [vg]

Bemat sulaukiau atsakymo:

Laba diena,
2015-11 buvo patikslintos vertingosios savybės ir į KVR įkeltos 2015 m. nuotraukos. Reiškia tuo metu viskas dar buvo. Jūsų laišką perduosiu KPD Vilniaus skyriui, kad jie patikrintų ar iš tikrųjų paminklas yra.
Pagarbiai / [zd]

Teliko pareikšt padėką:

Labai labai ačiū!
Būtent to ir norėjos: kad kas nors patikrintų, ar išties yra. Jei patvirtins, kad yra, tai liks save išvadint visiškai aklu ir kvailu padaru :)
Nuoširdžiai / [vg]

Tos pačios darbo dienos pabaigoj gavau laiškelį iš KPD Vilniaus skyriaus: „Jūsų prašymas registruotas 2019 04 30 Nr. 7V-95.“ (Maniau, gal oficialumų pavyks išvengt, bet jei jau kitaip atsitiko – lauksiu ofic. atsakymo.)
Atsakymas paaiškėjo iš Tado komentaro, paskelbto V 3: yr tas paminklas, tik šiek tiek kitoj vietoj.
Ir ką daryt? Jei jau prašymas užregistruotas, net norėdamas jo neatšauksi.
2019 V 16 gavau ofic. atsakymą, parašė Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas M.:

Laba diena,
Atsakydami į Jūsų 2019-04-30 pranešimą informuojame, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius pagal gautą pranešimą dėl galimai dingusio paminklinio akmens 2019-05-16 atliko patikrinimą vietoje bei surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. AAV-155. Patikrinimo metu nustatyta, kad Paminklas Vilniaus krašto atgavimo 50-mečiui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 17269) yra Panevėžys–Vilnius kelio dešinėje pusėje, ties 111 kilometru.

Sureagavau, mėgindamas susiet realybę su virtualybe:

Laba diena,
nuoširdžiausiai ačiū už sugaištą laiką ir atsakymą.
Praėjus kelioms dienoms po to mano laiško, pažįstamas [atsiprašau, Tadai, kad neįterpiau kokio tikslinamojo žodžio: virtualus ar pan.] su vad. streetvieweriu „pavažiavo“ iš Maišiagalos Vilniaus link ir rado paminklą, bet: ne toj vietoj, kaip jis pažymėtas kultūros vertybių registro rodomame žemėlapy, o toliau į Vilniaus pusę, už upelio (ieškodamas pagal žemėlapį, ir neradau, nesimato iš žemėlapy pažymėtos vietos to paminklo kitapus Dūkštos, medžiai užstoja). Pagalvojau: kad ir kitiems ieškantiems neatsitiktų kaip man, gal galima patikslint paminklo vietą žemėlapy? Nes privažiuot kuo arčiau reikia visai kita gatve, negu prie vietos, kuri dabar pažymėta. Pridedu printscreeną [pridėjau tą patį, kurį atsiuntė Zita D.] – kaip įrodymą, kodėl nepavyko rast.
Pagarbiai / [vg]

Atsakė: „Dėkoju už pastebėjimus, pabandysime patikslinti.“
— jei paminklo vieta būtų patikslinta žemėlapy, gal būtų galima sakyt, kad ne veltui susirašinėta su institucijom? Šįmet Vilniaus grąžinimo 80-metis, gal kas, prieš 30 metų nedalyvavęs paminklo atidengimo ceremonijoj, norės jį aplankyt ir vietos ieškos būtent puslapy https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search?