— — Vitalijaus Butyrino fotomontažus, bent jau tokie seneliai kaip aš, prisimenam iš anų laikų Nemuno (aktai vesdavo į terra nullius, o fotomontažai į terra incognita – ne tik žemę, ir vandenis, ir dangų; lavino jaunuolio vaizduotę, rengė susitikimui su rašytiniu magiškuoju realizmu). Savaitraščiu virtusiam Nemune, 2005 VIII 25, nr. 33, p. 4–5, buvo Vidmanto Kiaušo publikacija „Paslaptingai sava terra incognita“: daug VitB-no nuotraukų ir pluoštas pasvarstymų; vienas jų:
Vitalijus Butyrinas apie... / ...montažą: „Vengdamas standartų fotografuodavau šiukšlynus, man patiko antisocialistinis realizmas, tačiau mačiau, kad žurnalistų dokumentalistų neaplenksiu. ieškodamas savojo kelio, pabandžiau montažus. Sudomino, patiko... (p. 4)Socialistinis realizmas vs antisocialistinis realizmas; kas per daiktas buvo soc. realizmas, bent jau teoriškai, daugmaž aišku: liaudiškumas, partiškumas, nac. forma, soc. turinys etc., nors daug rašytojų ir nepajėgė perprast, ko išties iš jų norima; o antisoc. realizmą pirmiausia reiktų pamėgint apibrėžti – štai ir tema sovietmečio studijomis užsiimantiems: buvo toks ar nebuvo, jei buvo, kas per daiktas etc.
— — Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras 1997-ais išleido Algirdo Šerėno (1930–1998) knygą Vorkutos mirties lageriai. Pranas Morkus recenziją-pasvarstymą apie ją / jos užvestom temom pavadino „Lietuvių antitarybinė enciklopedija, I tomas“ (Šiaurės Atėnai, 1997 X 31, nr. 42, p. 10). Dėl tomo galima kibt – serija „Lietuvos kovų ir kančių istorija“ pradėta 1994-ais, Mokslo ir enciklopedijų l-kla išleido dokumentų rinkinį Lietuvos gyventojų trėmimai 1941, 1945–1952 m., – bet tatai būtų kabinėjimasis dėl kabinėjimosi, negražu.
Antitarybinė enciklopedija – štai šita frazė pasirodė verta dėmesio; yra dvylikatomė LTE, yra keturtomė TLE (šitą savo bibliotekoj tebelaikau, praverčia); o jei atsirastų, na, nežinau, kad ir vienatomė LantiTE? Reiktų, pravartu būtų toks leidinys, ir popieriniu pavidalu, ir internete. Bet ar apsimokėtų? Greičiausiai – ne.
Kaip tik neseniai skaičiau vieno ruso mintį, kad tai, ką dabar nostalgija sovietmečiui sergantys rusai prisimena, kaip didžiausius sovietinės kultūros pasiekimus, iš tiesų buvo antisovietinė kultūra. Pavyzdžius jis pateikė iš kino: Gaidajus, Riazanovas, Danelija, jei vien komadijas imti, - beveik visi kritikavo tuometinę tvarką ir visuomenę. Iš literatūros (ypač rusų) irgi daug pavyzdžių prisirinktų. Kad tai buvo antisovietiniai kūriniai, žinoma, užlankstymas, bet va antisocialistinis realizmas labai tiktų. Ne prieš socializmą kaip santvarką, o būtent prieš socialistinį realizmą kaip realybės gražinimą (lakavimą, kaip tada sakydavo), negerovių nutylėjimą ir visa ko ideologizaciją. Šia prasme antisocialistinis realizmas būtų kritinio realizmo (o dabar dar naudoja tokį literatūros krypties apibūdinimą?) tęsinys; kritinis esamos realybės vertinimas meninėmis priemonėmis.
AtsakytiPanaikintiRusai vis leidžia sovietinių anekdotų rinkinius - kuo ne antisovietinė enciklopedija? :) Aišku, tik suprantantiems.
Na va, gal ir ne visai veltui klaviatūrą badžiau. :)
Panaikinti