(1111) Visiškai tarp kitko: klausimas be atsakymo, bent kol kas

avaitės vidury coll. Solveiga D., po trisdešimties metų vėl perskaičiusi Justino Marcinkevičiaus rašinį apie Dalią Grinkevičiūtę „Reabilituota – 1970 metais“ (Literatūra ir menas, 1988 V 28, nr. 22, p. 2–3), paklausė apie straipsnio P.S. „Honorarą skiriu paminklo stalinizmo aukoms statybai“: koks paminklas galėjo būt turimas omeny?
Pirma mintis: gal čia buvo vad. Juzeliūno komisijos iniciatyva? Ne, Sąjūdžio komisija stalinizmo nusikaltimams tirti, vadovaujama prof. Juliaus Juzeliūno, atsirado tik liepos mėnesį. Bet jau gegužį turėjo būt kas nors daugiau negu plika idėja, savaitraščio redakcija honorarą juk turėjo pervest į konkrečią sąskaitą. Gal tai buvo 1987-ais prof. Česlovo Kudabos iniciatyva įsteigto Kultūros fondo sumanymas? Bet kad Fondas labiau rūpinos atstatymu, ne statymu.
— šiandien dar truputį mėginau paieškot, aišku, tik googlindamas. Ką radau? Išnašą Daivos Citvarienės disertacijos Ideologiniai Lietuvos meno diskurso pokyčiai XX a. paskutiniajame dešimtmetyje (2008) ištraukoj; tekstas: „Atgimimo metais visuomenė aktyviai diskutavo apie Antano Vivulskio Trijų Kryžių, Katedros frontono skulptūrų, Kauno Vienybės aikštės paminklinio ansamblio, Juozo Zikaro „Laisvės“ ir kitų paminklų atstatymą. Beveik visi jie buvo rekonstruoti bandant sugrąžinti ne tik ankstesnį vaizdą (nors dažnai dėl ikonografinės medžiagos trūkumo naudotasi tik prastomis fotografijomis), bet ir vienareikšmę simboliką – kokios nors prasmės modifikacijos visuomenės daugumai atrodė nepriimtinos.[2]“:

[2] Vienas ryškiausių – Trijų Kryžių atvejis. Kultūros Fondo iniciatyva atkuriamą monumentą buvo siūloma dedikuoti stalinizmo aukoms, tačiau visuomenė tokį pasiūlymą priėmė labai kritiškai. Viešoje diskusijoje žmonės patys siūlė paminklo tremtiniams ir sovietmečio represijų aukoms variantus: realistinius vagonus, Lietuvos Motinos figūrą, Rūpintojėlio skulptūrą ir pan. Žr.: Koks bus paminklas stalinizmo aukoms? Vakarinės naujienos, 1989 02 09.

Reiktų kapstyt toliau, bet jau vartant popierinius leidinius, pradėt galima būtų kad ir nuo to rašinio Vakarinėse naujienose; epavelde.lt šito laiko spaudinių nėr, bent kol kas. (O gal jau kas nors yra išsiaiškinęs? Nežinau.)