(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2017-12-01

(1033) Visiškai tarp kitko: apie LKŽ neužfiksuotas žodžių reikšmes

Prisipažįstu: ne visų konferencijos „Nužemintųjų generacijos kodai“ pranešėjų klausiaus vienodai įdėmiai; kartkartėm vis pagalvodavau apie LKŽ.
Jei Vytauto Kavolio studijos neskaitęs žmogus mėgintų suvokt, kas per karta tie nužemintieji? Žodyne rastų:
nužeminti1 – 1. padaryti žemą, žemesnį, žemiau nuleisti; 2. nulenkti, nusvarinti; 3. paskirti į menkesnę, žemesnę vietą, padėtį, tarnybą; 4. padaryti nuolankų, paklusnų; 5. padaryti per storą (apie balsą, garsą); 6. supeikti, paniekinti, atstumti; 7. nusmukdyti, degraduoti; 8. sumažinti, numušti.
nužeminti2 – žemėmis sutepti.
Visai kita reikšmė Kavolio pasidaryto įvardo nužemintasis, nužemintieji:
[...] nužemintųjų generacija: karta, praradusi žemę, praradusi naivų bradūniškąjį tikėjimą prigimties harmonija ir stiprybe, karta, kuri meluotų, jei kalbėtų apie savo priklausomybę tam, kas žmogui duota.
Kur ir kaip ją būtų galima / reiktų užfiksuot LKŽ? Prie nužeminti2 prirašyt dar vieną reikšmę ir pridurt padarytąjį daiktavardį?
Reiktų užfiksuot ir žodžių žemininkas, bežemis iš literatūros istorijos ateinančias reikšmes.
Šiek tiek šonan paėjus. Ar besupranta jaunoji karta, kas turima omeny, kai pasakoma ar parašoma: to ir to poeto rinkiny pradžioj įdėti keli perkūnsargiai?
Violetos Palčinskaitės atsiminimuos tokie eilėraščiai vadinami bėriais:
[...] mes puikiai žinojome: tam, kad niekas neprisikabintų prie mūsų „teisingų idėjų“ neturinčios lyrikos, bent vienas eilėraštis turi būti toks, kuris atsvertų visus likusius. Griebdavomės primityvių gudrybių, ir jos, kad ir kaip būtų keista, pasiteisindavo. Na, pavyzdžiui, parašai nuoširdų darbininkišką eilėraštį apie duonos kepėjus arba darbininkų streiką, kuris vyksta, žinoma, kapitalistinėje šalyje, o iš tiesų mintyse slepi sielos maištą, nesusitaikymą... Tokius eilėraščius, kai jų prireikdavo, mes su Judita Vaičiūnaite vadindavome „bėriais“. „Bėris“ būdavo tas arklys, kuris privalo ištraukti visą vežimą... (Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą, 2015, p. 34)
Ar reiktų fiksuot šitų žodžių (perkūnsargis, bėris) perkeltines reikšmes žodyne? Manau, būtina.
Prieduras (2018 V 18) Dar radau: Sigitas Geda 2001 V 2, jei gerai supratau, skaitinėdamas Knuto Skujenieko laiškus Imantui Auziniui, užsirašė:
„Šlipses dzejoļi“ (latv.) – sovietiniais metais privalomi eilėraščiai, kad rinkinys neužkliūtų cenzūrai. Kaklaraištiniai eilėraščiai? Šlipsas? [KnS yra paaiškinęs, kodėl taip vadindavo: „dēvējām tos par šlipses dzejoļiem, jo tolaik bez šlipses nelaida krogā...“ (cit. iš čia)]
Lietuviai čia versdavosi žodžiu – pyliavos, duoklė, perkūnsargis. (Šiaurės Atėnai, 2003 XI 8, nr. 41, p. 5)
O kaip tokius eilėraščius vadindavo estai?

5 komentarai:

  1. Tas žodis (būtent šita reikšme) vartojamas tik junginyje su generacija arba karta. Taigi galėtų būti kaip dvižodis terminas literatūros terminų žodyne. Literatūros enciklopedijoje gal ir yra?

    Sunku vartosenoje įsivaizduoti pavyzdį, kur būtų pavartotas šia reikšme veiksmažodis nužeminti. Į žodynus yra traukiami ir kai kurie sudaiktavardėję dalyviai (pvz., kaltinamasis), bet šiuo atveju vardininkas, tuo labiau vienaskaitos, vartosenoje irgi sunkiai įsivaizduojamas.
    Juk nesakoma apie poetą, kad jis nužemintasis, ar jie nužemintieji, o tik – nužemintųjų generacijos (kartos).

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sakoma, nebūtinai dvižodis terminas vartojamas; pvz., iš to paties Kavolio: „Po nužemintųjų ateinantiesiems palieka egzilyje subrendusio poeto įsipareigojimas“; „nužemintųjų patriotizmas“.
      Gerai, bala nematė to nužemintojo ar nužemintųjų, o žemininkas, bežemis?

      Panaikinti
    2. Aušrinikai, varpinikai yra, bet ar įmanoma sutraukti į bendrąjį (ne specialųjį) žodyną visus tuos sąjūdžius, sroves, kartas? Juk jų yra ne tik literatūros. Nežinau, čia jau reikia klausti žodynininkų apie tokių žodžių atrankos principus.

      Panaikinti
    3. LKŽ, kiek suvokiu, visas leksinis mūsų turtas, su visom reikšmėm, net ir tom, kurios jau visai nebesvarbios; kokia dar atranka gali būt taikoma? Ir kas bus šv. Petras prie LKŽ vartų? Ten, viduj, yra tiek siaurų tarmybių, o reikšmės, kurią žino, galima sakyt, visi vidurinį mokslą baigusieji (žemininką ar bežemį turiu omeny) neįleist žodynan?

      Panaikinti
  2. Dar vienas įvardas į perkūnsargių kolekciją:
    „...autoriai negali suvokti sovietinio gyvenimo, kad būtinai reikėjo bent pratarmėje pacituoti marksizmo-leninizmo klasikus arba pasigirti šviesiu tarybiniu gyvenimu. [...] Mes tai vadinome priverstiniu persižegnojimu, po kurio galėjome rašyti tai, ką norime“ (Aldona Paulauskienė)

    AtsakytiPanaikinti