šis tas apie šį tą: (1034) Tarp kitko: dėl Bačinskaitės ryšių su Kominternu

2017-12-06

(1034) Tarp kitko: dėl Bačinskaitės ryšių su Kominternu

Ne, nesiruošiu ginčytis su vox Jono Užurkos dėl Salomėjos Nėries ir kt.; nematau prasmės, nes jis kalba kaip teisėjas, o su teisėjais juk nesiginčijama, gali būt apkaltintas negerbiąs teismo.
Savo samprotavimus Valstybės gynėjas pradeda žiniomis iš Kominterno archyvo apie ryšininkę Virvyčią. Jokių nuorodų, kuo remiamasi, tarsi pats autorius būtų tuos archyvo popierius skaitęs ir ten naujų žinių apie Salomėją Bačinskaitę radęs.
— pastraipą iš ru.wikipedijos teksto apie SN į lietuvių kalbą išvertė ir paskelbė Virgilijus Čepaitis „Ne istoriko pasvarstymų apie istoriją“ trečioj daly (Kultūros barai, 2017, nr. 7/8, p. 28). VirgČ-tis mano, kad tai, kas parašyta ru.wikipedijoj apie Bačinskaitės bendradarbiavimą su Kominternu, paaiškina, „kodėl Salomėjos Nėries ‘Poema apie Staliną’, ‘Keturi’, ‘Bolševiko kelias’ parašyti ne atmestinai, o su įsijautimu“.
Bet būdamas neviernas tamošius turiu klaust savęs: ar tikrai tai, kas rašome ru.wikipedijoj, tiesa? Sakysit, kaip gali būt ne tiesa, juk net nuoroda yra: „По данным Архива Коминтерна (РГАСПИ, фонд 495 и последующие).“ Kaip šiek tiek ir tikrų istorikų darbų skaitantis tokią nuorodą pamatęs pasakyčiau (švelniai): nerimta, nes fondas – didelis dokumentų masyvas, jį sudaro bylos, o preciziškas tyrėjas nurodo dar ir lapus. Ar pats rusiškai apie SN wikipedijai rašęs asmuo bent jau vartė tuos Kominterno dokumentus? Vargu. Pagooglinus galima įsitikint, kad identiški sakiniai yra ir kitur skelbiamuose rusiškuose tekstuose apie SN, bet niekur neradau arba preciziškos nuorodos į minimąjį archyvą, arba į istoriko, tyrinėjusio tą archyvą, kokią nors studiją.
Taigi, visai nepaisant, norisi tuo tikėt ar nesinori, reikia konstatuoti: tai nepagrįsta žinia; jei/kol nepagrįsta – nevadintina faktu, vadintina gandu.

13 komentarų:

Inga2017-12-06 11:33
Tik pradėk knistis...

Tame rusiškame Vikipedijos straipsnyje apie SN parašyta, Kad Nėrimi (su ė) ji vadinosi nuo 1940 m., nes tada gavo laišką iš savo Panevėžio gimnazisčių, kurios išvadino ją tėvynės išdavike ir parašė, kad nedrįstų daugiau vadintis Lietuvai brangios upės vardu. Tai Salomėja ir pakeitusi balsį.
Duota nuoroda į rašyk.lt. O ten iš tikro – ne kieno kito, o Viktoro Aleknos 2004 m. interviu apie Salomėją jos šimtmečio proga (skambėjęs per radijo laidą „Kultūros savaitė“). Ir tvirtinama tas pat: „ Ir štai 1940 metų pabaigoje ji gauna laišką...“
Kaip suprasti? Jau antras jos rinkinys „Pėdos smėly“ 1931 m. išleistas su ė. Ir Viktoras Alekna to nežinojo??
AtsakytiPanaikinti
Atsakymai
pranas2017-12-17 15:49
Kadangi nuo pat gimimo esu šiek tiek susijęs su tariamu ar tikru Salomėjos Nėries kominternišku slapyvardžiu Virvyčia, nes pirmą kartą išvydau pasaulį vos už 20 metrų nuo Varnelės upės kranto, kuri pagal vieną metodologiją yra laikoma Virvytės upės dalimi, tai noriu įterpti keletą samprotavimų į Virgilijaus Čepaičio ir Virginijaus Gasiliūno (pono Jono Užurkos argumentų nesu skaitęs) neakivaizdinę diskusiją: buvo Salomėja Bačinskaitė (literatūrinis pseudonimas Salomėja Nėris) Komunistinio Internacionalo ryšininke ar nebuvo? Mano nuomonė:
1. Mano nuomone, V. Čepaitis didžiai klysta teigdamas, kad Salomėjos Nėries „Poema apie Staliną“ bei kiti panašios tematikos, panašaus patoso ir panašios poetikos jos rašiniai buvo „talentingi kūriniai“. Jie niekada tokiais nebuvo ir niekada nebus. Bet V. Čepaitis visiškai teisus manydamas, kad šie „šedevrai“ buvo parašyti „su įsijautimu“, su, drįstu teigti, aklu, naiviu, jei ne žymiai blogiau, įkvėpimu... („Jei anksčiau kas būtų
prašęs mane tokią poemą parašyti, – sako Salomėja Nėris, – turbūt niekaip nebūčiau parašiusi, o dabar poemą rašant žodžiai plaukte plaukė“. – Viktoras Alekna. „Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis“. Antra knyga. – Vilnius: Vaga, 1997, p. 454). Ir kodėl tokio „įsijautimo“ ar net „įkvėpimo“ negalima būtų tikėtis iš Kominterno ryšininkės su beveik 10 metų stažu...? Bet čia tik emociška prielaida...
2. O jeigu pažiūrėtumėme į šį „reikaliuką“ racionaliau? Kuriam galui ar kuriam velniui kažkokiam asmeniui ar įstaigai Rusijoje prireikė pranešti pasauliui, kad, išslaptinus Kominterno, vienijusio viso pasaulio komunistus, archyvą, paaiškėjo, kad Salomėja Bačinskaitė, be poetiškojo Salomėjos Nėries pseudonimo, dar turėjo ir kominterniškąjį Virvyčios slapyvardį? Tiesiog pranešė ir tiek. Negi poetę, parašiusią panegirišką poemą apie didžiausią visų laikų nusikaltėlį, ir parvežusią to nusikaltėlio „Saulę“ į Lietuvą, begalima labiau sukompromituoti lietuvių tautos akyse? Visai kita kalba kiltų, jei, išslaptinus tuos archyvus, būtų paaiškėję, jog Kominterno agentais buvo Maironis, Janonis, Mykolaitis, Sruoga, Aistis, Miškinis, Brazdžionis, Binkis, Bradūnas, Radauskas...O dabar tik paliudijama, jog... sviestas yra sviestuotas... Ir, apskritai, jeigu ne Virgilijaus Čepaičio smalsumas ir akylumas, vargu ar į šią „sensaciją“ būtų kas daugiau Lietuvoje atkreipęs dėmesį...
Tad – čia jau klausimėlis mielam Virginijui – ko gi buvo siekta šiuo internetiniu pranešimu, jeigu jis nebuvo vien neutraliai informacinis?
3. Antra vertus, labai labai keista, kad apie šią „palėpinę“ (kol kas tariamą, na, – gandų lygio) S. Bačinskaitės veiką iki šiol niekas nė burbt Lietuvoje. Nors, pasak istoriko Alfonso Eidinto, anuolaikiniam, Augustino Povilaičio vadovaujamam Valstybės saugumo departamentui apie Lietuvos kominternininkus buvo absoliučiai viskas žinoma. Tiesa, tai žinojusieji žmonės okupantų buvo totaliai naikinami, o dokumentai užgrobti. Bet ar kas iš dabartinių istorikų ar literatūros tyrinėtojų tuo domėjosi, jų ieškojo? Gal čia yra kaip ir su Vasario 16-osios Akto suradimu? Istorija – ne istorikų reikalas?
4. Na, taip. Puslapis nenurodytas. Bet užtat fondo numeris nurodytas! Be to teigiama, kad remiamasi išslaptintu Kominterno archyvu. (Nors netikiu, kad prie to „išslaptinto“ archyvo Lietuvos istorikai veržte veržiasi, o be to, kam jiems tų popierių ir reikia... Juk žymiai paprasčiau, madingiau, gal net pelningiau juodinti didžiuosius kunigaikščius, Pilėnų didvyrius, Lietuvos partizanus...)
AtsakytiPanaikinti
Atsakymai
pranas2017-12-17 15:51
Tęsinys:
5. Trečia vertus, manau, kad tą puslapį kada nors suras, bet jis... nieko neįrodys. Veikiausiai tai bus puslapis iš Lietuvos komunistų (bolševikų) ataskaitų savo vadovybei Maskvoje apie jų aktyvią pogrindinę veiklą... Kitaip sakant, tipiškas sovietinis „prirašymas“... Keisčiausiai V. Čepaičio pateiktoje informacijoje skamba žinia, jog Virvyčia „1934–1936 metais užtikrino ryšių kanalą su pogrindiniu komunistiniu laikraščiu ‘Žemaitijos tiesa’.“ „Žemaitijos tiesa“ – tai nereikšmingas komunistinis pogrindinis laikraštėlis, leistas pačioje Žemaitijos šiaurėje – Mažeikių ir Skuodo rajonuose. Įdomu būtų sužinoti, kaip garsi, populiari, svajinga poetė, tuo metu gyvenusi Kaune, Panevėžyje, jau stebima Valstybės saugumo departamento pareigūnų, praktiškai užtikrino „ryšių kanalą su pogrindiniu komunistiniu laikraščiu“... (Beje, „Literatūros ir meno“ 1970 m. rugsėjo 19 dienos numeryje patalpintoje publikacijoje „Štai kaip buržuazinė žvalgyba sekė Salomėją Nėrį“ skelbiamas pluoštelis dokumentų apie to sekimo, tiksliau – stebėjimo, rezultatus. Pateikiama dešimt dokumentų, kurių paskutinysis datuojamas 1934 m. rugsėjo 7 diena. Tas „sekimas“ buvo gan valdiškas, formalus, negiluminis, daugiausia remiamasi viešai žinoma informacija. Jokių duomenų apie S. Bačinskaitės kominternišką veiklą juose, aišku, nėra. Dokumentai buvo „aptikti“ Lietuvos TSR Centriniame valstybiniame archyve „neseniai“). Veikiausiai, Salomėja Nėris nė nenujautė, jog ji dar yra ir... Virvyčia...
6. O kad Salomėja Bačinskaitė tuo metu jau buvo „nepartinė bolševikė“, noriai vykdžiusi „draugų“ pageidavimus, – visiškai neabejoju. Pateikiu porą faktelių iš jau minėtos V. Aleknos knygos:
p. 96: Kunigas M. Vaitkus prisimena tokį pokalbį 1934 vasarą su Antanu Smetona:
„Prezidentą randu sodelyje beskaitantį...
– Suprantu sunkią piniginę Neries padėtį ir nuoširdžiai užjaučiu. Ir norėčiau Švietimo ministerijoje ją užtarti. Tik ot bėda: ji komunistė. Ar savo darbo vietoje ji nevarys komunistinės agitacijos?“
p. 115: B. Pranskaus knygos „Laikas ir literatūra“ (Vilnius, 1973) 326 puslapyje randame: „V. Mickevičius-Kapsukas rūpinosi užmegzti ir betarpiškus ryšius su atskirais tos grupės [„Trečio fronto“] dalyviais. Vienas S. Nėries [S. Giraitės] eilėraštis, jam pasiūlius, buvo išspausdintas „Priekale“. Palaikyti ryšius su S. Nėrimi jis prašė apsilankiusį Tarybų Sąjungoje daktarą Domaševičių, gyvenusį Panevėžyje“. Tai vyko kaip tik tuo metu, kai S. Bačinskaitė šiame mieste mokytojavo.
Beje, tos V. Aleknos knygos 452 puslapyje publikuojamas koktus epizodas iš „partinės bolševikės“ M. Meškauskienės atsiminimų. Jame aprašoma, kaip Salomėja Nėris rinkosi skrybėlaitę prieš kelionę į Maskvą: „Ji labai jaudinosi – kaip ir kuo apsirengt. Juk šitoks įvykis! Pirmąsyk į Maskvą, į sesiją, į Kremlių. <...> Ji iš tikro nerimavo: ak, kad tu būtum jau atsigavusi po vaikelio ir mažiau užimta, drauge eitume į krautuves, į ateljė. Pasakiau, kad jau gerai jaučiuosi ir galime eiti. Linksmai besijuokdamos [patamsinta komentarų autoriaus] drauge išėjome. Įsiminė tas skrybėlaičių rinkimasis. Pamačiau, kokia Salomėja moteriška, išranki ir kaip ji nori gražiai apsirengt, net kiek pikantiškai išsipuošt. <...> Matavosi, dėjosi ant galvos kone visas ateljė esamas skrybėles ir skrybėlaites. Žiūrėjo į veidrodį iš arti, ėjo tolyn ir vis mane klausė: kaip šita, kuri geriau tinka? <...>“. Čia prisiminiau pasakojimą, kad Sausio 13-osios naktį Seime puošėsi ir Nijolė Oželytė, nes norėjusi „numirti graži“. O šita...
AtsakytiPanaikinti
Atsakymai
pranas2017-12-17 15:53
Pabaiga:
7. Gali susidaryti įspūdis, kad itin trokštu, jog Salomėja Bačinskaitė iš tikro būtų buvusi Komunistinio Internacionalo agentė ar ryšininkė. Aš to netrokštu! Kaip kad netrokštu, kad ji būtų tapusi nepartine bolševike, kad Salomėja Nėris būtų parašiusi „Poemą apie Staliną“. Kaip kad netrokštu, kad ji 1940 metais krūvoje su kitais Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos išdavikais būtų parvežusi į mūsų tėvynę kruvinąją „Stalino Saulę“, beveik pražudžiusią Lietuvą ir jos žmones.
8. Ir dar apie gandus. Veikiausiai informacija apie Salomėjos Nėries kominternišką veiką yra gandai, pramanai, fikcija, dūmai, paskleisti anuomet gal net jos pačios bendražygių. Bet ar nėra gandai – ir kalbos, „liudijimai“ apie priešmirtinį poetės „atsivertimą“, jos „atsiprašymą“?
9. Ir dar – pabaigai. Taip ir norisi kai kurių intelektualų paklausti: jei, sakykim, nusikaltimą prieš žmogų, visuomenę, tautą padaro talentinga, meniškos prigimties asmenybė, ir dar populiari, tai jos – tos asmenybės – nusikaltimas tik padidėja ar, priešingai, pasidaro blankesnis, menkesnis, žmogiškai suprantamesnis, pateisinamesnis, beveik kaip savas – „mūsiškis“. Tampa kažkuo Neliečiamu ar net Aukštesniu, pakabintu virš Dešimties Dievo Įsakymų, virš paprasto žmogiško supratimo, kas yra gerai ir kas yra blogai? Neseniai teko girdėti net „mintį“, jog apie talento nusikaltimus tegali spręsti tik tolygią (ar didesnę) Dievo dovaną turintys žmonės... Ar ne kažką panašaus kliedėjo ir lichoradkos krečiamas „Nusikaltimo ir bausmės“ herojus Raskolnikovas?
AtsakytiPanaikinti
Atsakymai
Maras2018-01-03 12:45
Saliutė vis dar kelia aistras :). Sunkiai aš ją įsivaizduoju dirbančią pogrindyje (tiesiog nepasitikėčiau tokio charakterio žmogumi, nors gal ir klystu), tuo labiau, kad ir duomenų jokių apie darbą Kominterno ryšininke nėra - jau tikrai būtų pasistengę tokį dalyką paskelbti anais laikais.
Bet aš dėl kitko. Radau čia tokią Nėries autobiografiją 1940 lapkričio mėn. rašytą - originalas, rankraštis, keturi lapai prirašyti. Skelbtas raštuose tų metų yra gerokai trumpesnis. Niekur tokios neradau, kiek ieškojau, sakau, gal Jūs žinote :). Jei nežinomas, gal visai vertėtų ir paskelbti.
AtsakytiPanaikinti
Atsakymai
Maras2018-01-05 12:00
Tai tikrinau - Raštų t. III (1981) nėra (yra 1940 m., bet trumputė, ne ta), Nėries metraščio d. 2 neminimas, nėra ir Nėriai skirtuose rinkiniuose "Literatūra ir kalba" t. 4, "Jūs jausite mane darbe, kovoj", naujausiame foto ir dokumentų rinkinyje irgi. Nebent dar ką praleidau.

O dėl istorijos apie išpažintį kun. Gustui man kyla abejonių. Vieninteliai atsiminimai tai paliudija ir jie iškrenta iš konteksto. Kodėl niekas kitas nemini pasikeitusios nuomonės - lankė ją ir daugiau asmenų, jei jau žmogus atsiverčia, tai nesislapsto. Atsiminimų pririnkta daug, o jokios užuominos. Sąsiuvinio galima kun. Gusto byloje paieškoti, jei dar niekas neieškojo, nors ar ji, tokia nusilpusi, galėjo daug rašyti ligoninėje - klausimas. Aišku, visa tai nieko neįrodo ir nepaneigia. Man tik labai primena gandus apie Putiną, kaip jis pogrindyje dalyvauja, partizanų spaudą leidžia. Vis tas noras idealizuoti ir prisiskirti sau.

O man va raštą rašyti reikia dėl jos ir kitų "saulės vežėjų" (bet tik rašytojų) "politinės veiklos įtakos Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybės praradimui". Žinoma, nebūtų Nėries su Cvirka, Venclova ir Gira, tai nepriklausomybės nebūtume netekę...
AtsakytiPanaikinti
Atsakymai

Pridėti komentarą