Ant kalnelio baltas dvaras,Kodėl Maciūnas Pošką prisiminė, aišku: kaip tik rašė daktaro disertaciją apie lituanistinį sąjūdį XIX amžiaus pradžioj, ten ne vieną dešimtį kartų ta pavardė minima; gal ir klystu, bet taip pasirodė: kritinio požiūrio į tiriamąjį objektą besigilindamas nepametė – štai už ką ir jam +.
Kas jį baltai išbaldė?
Darbininkų sunkus darbas,
Seniūnėlio rūstus riksmas.
Reikia pripažinti, kad šis paprastutis posmelis bemaž įspūdingesnis už retorišką baudžiauninko darbo apoteozavimą Poškos „Mužike“. Tikrai gaila, kad autorius neturėjo progos išspausdinti savo išverstųjų 400 latvių dainų. Jų recenzuojamoje knygoje mažoka. (Židinys, 1938, nr. 11, p. 622)
2016-09-06
(891) Susieji – ir [+ latviams; ir Maciūnui +], xxv
Ne pats susiejau, radau šitą sąsają. — Vincas Maciūnas Židiny pristato 1938-ais atskiru atspaudu (iš Darbų ir Dienų VII tomo) 50 egz. tiražu išleistą Kosto Korsako studiją Latvių liaudies dainos. Baigdamas pacituoja vieną ketureilę dziesmą ir priduria:
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
- —vg—
- tinklaraštis št apie št įvertintas Šiaurės Atėnų red aktorės GK megztu šaliku (2011 IV 1), Vytauto Kubiliaus premija (2013) ir Poezijos pavasario prizu už eseistiką (2016)
tiriamoji objekta?
AtsakytiPanaikintiAčiū, pataisiau.
PanaikintiNežinia kaip atrodo latviškai, bet vertimas „įspūdingumu" nežavi.
AtsakytiPanaikintiDvi paskutinės eilutės labiau primena proletarinę poeziją nei tautosaką (man).
Ne vertimo „įspūdingumą“, mano supratimu, Maciūnas turėjo omeny, – minties raiškos lakoniškumą, kuris pasirodė įspūdingas (prisiskaičius eiliuotų Poškos paklodžių). O kaip latviškai – gal kartais Vigmantas Butkus užmes akį į šį įrašą, jis galėtų nesunkiai rast atitikmenį.
PanaikintiTikrai nesunku rasti tiesiog Krišjanio Baruono Dainų spintos www versijoje – dainų apie dvarą ir dvaro vietą skyrelyje (http://www.dainuskapis.lv/katalogs/4.4.3.-Muiza-un-muizas-vieta):
AtsakytiPanaikintiBalta muiža kalniņā,
Kas to baltu balinaja?
Darbinieku sūra vara,
Stārastiņa kliegumiņš.
Tik „balināja” kažkodėl rašoma be ilgumo. Matyt, taip būta Baruono rinkinio originale.
Dėl vertimo „suproletarinimo“ sunku pasakyti. Mat „darbinieks“ čia vartojamas „žmogaus, einančio į baudžiavą“ reikšme. Matyt, tiksliau būtų versti „baudžiauninkų“ ar gal(?) tiesiog „žmonių“. O „sūra vara” pažodžiui ne „sunkus darbas“, bet ~„karti [prievartinė] jėga“ („vara” čia turi šią reikšmę: „3. Fizisks spēks, arī piespiedu metodes”; pvz., „varas darbs” – „prievarta, smurtas“).
Paskutinės eilutės pažodinis, aišku: „Seniūnėlio riksmelis“, tačiau taip lietuviškai ir „neskamba“, ir neįtikina, tad Korsakas improvizavo.
Ačiū, Vigmantai.
Panaikinti