(868) Epizodai, xiii: pokalbis stebint dr. Basanavičiaus laidotuvių procesiją

— laidotuvių procesija Didžiojoj gatvėj —
(nuotr. iš: Jaunimo draugas, 1927, nr. 3, p. 9)

Lietuvos nacionalinis muziejus išleido Vilniaus krašto lietuvių advokato, Jaunimo draugo redaktoriaus ir leidėjo, visuomenininko Antano Juknevičiaus (1903–1995) Atsiminimus su priedais (parengė dukra Dainora Juchnevičiūtė-Vaivadienė, 2016).
Prisimena Juknevičius ir dr. Basanavičiaus laidotuves, vykusias 1927-02-21:

Basanavičiaus karstą į Rasas lydėjo ir Vilniaus ugniagesių orkestras, drebindamas laidotuvių maršo garsais -28°C šaltyje sustingusius Vilniaus miesto mūrus. Būriai žmonių šaligatviuose stebėjo gedulingą eiseną. Viena lenkė moteris, pamačiusi uniformuotus gaisrininkus eisenos priešaky, paklausė šalia stovinčio lenko:
„Zmarły chyba był wybitnym strażakiem?“ (Mirusysis turbūt buvo žymus gaisrininkas?)
Vyriškis kiek sujaudintas jai atsakė:
„Nie był strażakiem, był wybitnym podpalaczem.“ (Nebuvo ugniagesys, buvo žymus padegėjas.)
Moteris sumišusi ir nustebusi vėl jo paklausė:
„To chyba więzienie czy szubienica moskali podpalił, że z takimi honorami chowają?“ (Tai gal maskolių kalėjimą ar kartuves padegė, kad su tokia pagarba laidoja?)
„Podpalił dom zgody polsko-litewskiej“ (Padegė lietuvių ir lenkų santaikos rūmus), – smalsiai moterėlei atkirto lenkas ir nuėjo. (p. 137)

Aišku, nugirstas, o gal net girdėtas perpasakojant pokalbis prisimintas po maždaug pusamžio, gal kiek ir pagražintas, bet labai įtikimas.