(871) Užparaštė, cxxii: apie šifruotą poeziją

engdamas 869-ą įrašą, perskaičiau ir ką apie Renavo dvaro vertybių grobstymą ir naikinimą yra rašęs Adolfas Zabitis-Nezabitauskis Lietuvių archyve (2-as leid., Brooklyn, NY, 1952, p. 117–122; ta pati medžiaga yra ir 2001-ais išleistos monografijos Renavas prieduose).
Lietuvių archyvą skaitinėjau, kai buvo panaikinti bibliotekų spec. fondai, bet: ir už kitko akys tuolaik kibo, ir negi viską atmintis išsaugos.
Progai pasitaikius, vėl perverčiau.
Ir užkliuvau už Balio Vosyliaus, 1940–1944 dirbusio mokytoju Kaune, straipsnio „Kaip pradžios mokykla pradėjo bolševikinius mokslo metus“ pastraipos:

Plačiai paplito ir šifruoti eilėraščiai. Pirmu žvilgsniu jų turinys atrodė stipriai bolševikinis, nesukeliąs jokio prieštarybinio vaizdo. Sakytume, tai buvo be abejojimo grynai bolševikinių minčių kūrinys, galėjęs būti drąsiai deklamuojamas bolševikinėje aplinkumoje. Tačiau prie tokių eilėraščių pridėtas šifro raktas duodavo galimumą perskaityti turinį tikrąja prasme. (p. 162)

Ir pateikiamas pavyzdys – eilėraštis „Ateities vizija“:

Kraujų pašvaistėm sudegs gaisruose
Bažnyčių kryžiai, aukos altoriai,
Dings amžiams audrų baisių keliuose
Ant baltų žemės Lietuvos Vytis.

Šviesioji saule – Staline vade,
Nežus niekuomet tavo idėjos,
Mus, kaip erelius, iš lizdo veda
Žėrinti žvaigždė Rusijos Kremliaus.

Ant žemės rutulio raudonos skaros
Stiprins didvyrius pergalės kovai,
Pulkai raudoni ir vadas Stalinas
Sutriuškins priešų žiauriųjų galvą.

Greit jau užtemsi amžinam miegui
Lietuva brangi ir tavo sūnūs,
Bočių tikyba, kapų smūtkeliai
Subirs į dulkes po mūsų kojom.

Šifro raktas toks: reikia skaityti 1, 9, 2, 10, 3, 11, 4, 12, 5, 13, 6, 14, 7, 15, 8, 16 eilutes. Ir išeina toks tekstas:

Kraujų pašvaistėm sudegs gaisruose
Ant žemės rutulio raudonos skaros,
Bažnyčių kryžiai, aukos altoriai
Stiprins didvyrius pergalės kovai.

Dings amžiams audrų baisių keliuose
Pulkai raudoni ir vadas Stalinas,
Ant baltų žemės Lietuvos Vytis
Sutriuškins priešų žiauriųjų galvą.

Šviesioji saule – Staline vade,
Greit jau užtemsi amžinam miegui.
Nežus niekuomet tavo idėjos,
Lietuva brangi, ir tavo sūnūs.

Mus, kaip erelius, iš lizdo veda
Bočių tikyba, kapų smūtkeliai.
Žėrinti žvaigždė Rusijos Kremliaus
Subirs į dulkes po mūsų kojom.

Aišku, ne estetinė teksto kokybė šiuo atveju svarbu, o pats principas, kad eilėraštis, taip sakant, dvidugnis. Nesiaiškinau, matyt, yra prikurta šifruotų eilėraščių kitom kalbom (spėčiau, ypač lotynų), o lietuvišką štai šitą vieną vienintelį teradau.
Gal kas ką nors daugiau žinot?