(606) Visiškai tarp kitko: apie atpažinimo džiaugsmą ir pan.

Šios dienos Literatūros ir meno numery yra Rimanto Gučo detektyvinė esė apie A5 formato lapą, rastą buv. Garelio gatvėj prieš keletą dešimtmečių. Tam lapigaly –  mašinėle spausdintas tekstas, ko reiktų prašyt iš Ministrų Tarybos rašytojų labui, o ranka rašyta – poezija. Ir esės autorius prašo (1) nemėtyt pro langą rankraščių, taip pat (2) atsiliept poetą, išmetusį pro langą tą popiergalį.
Perskaitęs publikaciją ir vos užmetęs akį į iliustracijas (nuskenuoti ir pateikti to A5 lapelio recto ir verso), pasakiau sau: matyta rašysena; po poros minučių patikslinau: nebegalės atsiliept, a.a., Juozas Macevičius (99,9 proc.).
Sureaguot galėsiu tik kitą trečiadienį, kai šitas LM numeris bus paskelbtas ir internete. – Va dabar pagalvojau: ar beverta bus rašyt komentarą? [04-10: vis dėlto parašiau]; pasakiau ką perpratęs collegei D.M., ta paskambino J.M. našlei Ramutei Skučaitei, kad nusipirktų šitą LM numerį.

Atpažinti rašyseną, susieti tekstą su konkrečiu žmogum, – tai vienas iš rankraščius globojančio asmens privalomų bruožų; tokios mintys sukiojos galvoj ir atsakinėjant į Antano Šimkaus klausimus. Pokalbis buvo išspausdintas prieš knygų mugę išėjusioj Kelionėj su Bernardinais.lt (2014, nr. 1(24), p. 74–77; čia; pavadinimai su kabutėm, o ne italicu iš pagarbos leidiniui).

(322) Visiškai tarp kitko: metoniminės sąsajos

Lyg ir atostogos. Lyg ir ne tik pomidorais rūpinuos. Lyg ir mėginu per metus iš savų vietų iškeliavusias knygas sugrąžint į lentynas.

Ir kam man buvo prireikę albumo-knygos Laimonas Noreika gyvenime, scenoje, ekrane (sudarė Stasys Lipskis, išleido „Žuvėdra“ 2007-ais)? Kirsk kairę ranką – neatsimenu.
Todėl sukursiu priežastį: tam, kad, prieš padėdamas knygą atgal, užfiksuočiau: bet kur pamatęs numestą tuščią Šv. Jurgio cigarečių pakelį – ar prie Lūksto ežero, kur nusitrenkėm trejetą dienų plaukę baidarėmis Jūra; ar Biržuos, Žalgirio gatvėj, pakeliui į Muravanką, stotelę, iš kurios išvažiavau Vilniun, ar kur Vilniuj, – visad iškart prisimenu a.a. Laimoną Noreiką. Prisimenu, kaip 2005-01-26 kalbinau jį Lietuvos radijui; rūkėm kas ką (jis – „Saint George“, pirktą nelegaliam turgely  Krasnuchoj priešais dab. „Maximą“; aš savo „Rockets 40“).

Keistai kartais susisieja. Tarkim, išgirstu ar pamatau „Baltosios varnelės“ reklamą, ir ne ledų skonį burnoj pajuntu, o iškart prisimenu a.a. Antaną Ramoną. Buvo tokia labai trumpai gyvavusi leidykla „Baltoji varnelė“, 1991-ais išleidusi jo apysaką Balti praėjusios vasaros debesys.

Fototekoj radau keletą vertų, mano manymu, ir kitiems parodyt Laimono Noreikos nuotraukų. Fotografuota 2006-05-22 Rašytojų klube per Poezijos pavasario laureatų vakarą (pirmos trys) ir tais pat metais per baigiamąjį vakarą Sarbievijaus kieme (05-28).

su Justinu Marcinkevičium

greta Ramutės Skučaitės; kitoj eilėj (iš kairės) Marcelijus Martinaitis, Stasys Stacevičius, keramikė Teresė Jankauskaitė; per jos petį matyt Luko Miknevičiaus veidas