(259) Tarp kitko: mėgstantiems kapines, ypač žemaičiams

Šiandien, skaitydamas Adolfo Sprindžio įspūdžius iš ekskursijos po Žemaitiją ir Vidurio Lietuvą 1986-ų birželio pradžioj su mokytojų lituanistų grupe, užkliuvau:

Kurtuvėnai [...] Dvaro nėra – sudegė per pirmąjį karą, ir parkas sunykęs. Tik balta bažnyčia, tik senos kapinės su puikiu italų skulptoriaus darbu – grakščia renesansiška mergaitės statula ant šešiolikmetės dvarininkaitės kapo. Meno šedevriukas.

Nesu matęs, nežinojau esant (ar jau buvus?). Kur pasitikslint? Aišku, Broniaus Kviklio Mūsų Lietuvoj:

Kurtuvėnų kapinėse buvo pastatytas nepaprastai dailus juodo marmuro antkapis su verkiančios mergaitės statula. Jį už 8000 rublių pastatė Bačaičių [dabar ofic. Bacaičiai] (prie Ventos) dvarelio savininkai jų mirusiai jaunai dukrai, tačiau 1914 m. karas ir tolimesni įvykiai neleido tėvams pargabenti jos palaikų iš Lenkijos. (t. IV, p. 475–476)

Gal kas ką nors žinot daugiau, tiksliau? Gal kas matėt (1986-ais stovėjo, kaip supratau)? Smalsu, kas per meno šedevriukas, ar tikrai iš Italijos? Ir kieno kenotafą jis puošia? (Pats neturiu laiko giliau knistis.)

Janinos Rimgailaitės kapavietė Kurtuvėnuose
(Vlado Staponavičiaus nuotrauka  iš čia, 1976)

Juzefos Koriavaitės kapavietė Rumbonyse
(Alytaus r.; Mindaugo Černiausko nuotrauka iš čia, 2007)

Prieduras (2012-02-22). Šios dienos anonimiškas komentaras su nuoroda į kitą tokį pat kaip Rimgailaitės paminklą paskatino įkelt šičion abi skulptūras. Analogiškom jų vadint neišeina, nes medžiaga skiriasi (metalas vs [kas? ne gipsas, nors balta]), o forma tikrai tokia pati.
Ačiū, nepasirašęs žmogau, už patikslinimą.

(193) Tarp kitko: Paberžės, jaučiai, toreadorai ir informacijos patikimumas

Savaitgalį teko pasiblaškyt aplink „artimąją“ (esančią Vilniaus rajone) Paberžę, apžiūrėt Vyžulionių dvarą.
Atėjęs darban, mėginau pasitikslint šį tą. Pakeliui, Paberžės seniūnijos puslapy, radau tokią žinią:

XX a. pradžioje Paberžės dvare buvo rengiamos bulių kautynės, kuriose dalyvaudavo vietos toreadorai. Tai buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kur vyko koridos beveik iki Pirmojo pasaulinio karo.

Nežinojau tokio dalyko. Pasidalinau rastinuku Veidiškėse. Pirma reakcija:

Čia kita Paberžė, Kėdainių rajone, kur kunigavo Tėvas Stanislovas. Ten dabar veikia 1863 m. sukilimo muziejus :)

Įmečiau nuodorą į tą seniūnijos puslapį; atsakymas – nuoroda į „tolimąją“ Paberžę lt.wikipedijoj, kur įrašyti tie patys du sakiniai (nuorodos nededu, nes jų jau nebelikę). Ir prasidėjo diskusijos, kuo tikėt, kokias šaltiniais kas galėjo remtis, kol:

Šaltiniai visgi yra, Vilniaus rajonas laimi! :) Reik pataisyt vikipediją.

Vilnijos vartuose.lt po šio teiginio nuorodos net į 6 šaltinius. Dabar lt.wikipedijoj esančiame Paberžės dvaro (Kėdainių r.) apraše, be kita ko, galima perskaityt:

Spaudoje kartais pateikiama informacija, kad Paberžės dvare XX a. pradžioje rengtos bulių kautynės, kuriose dalyvaudavę vietos toreadorai, yra klaidinga – bulių kautynės vyko kitame Paberžės dvare Vilniaus rajone.

Šiaip, išvis šito sakinio ten nereikėtų, jei būtų aprašytas „artimosios“ Paberžės dvaras. O apie tas bulių kautynes bei vietinius toreadorus gal kas nors kada nors ką nors konkretesnio iškapstys…

P.S. Skepsis l. geras dalykas. Vytas Dekšnys ėmė ir suabejojo tais 6 šaltiniais:

Tiesa, nurodyti šaltiniai irgi iš hobininkų knygų. Įdomu būtų pasivartyti pastarąsias, kokiais šaltiniais jose remiamasi.

Kadangi pastarosios sunkėliau pasiekiamos, pasižiūrėjau: LE, XXI, 300–301; VLE, XVII, 198–199; Kviklio Mūsų Lietuva, I, 180–181 – nieko apie toreadorus; ir apie dvarą, regis, nieko neatsimenu buvus parašyta. Reiktų tikrint lenkiškuos šaltiniuos Podbrzezie.
Tikrai įdomu daros.
Tomo Krzywickio vadove minima, kad Paberžė prieš I pasaulinį karą garsėjusi dėl ten rengiamų jaučių kovų (walk byków; dvaras neminimas), bet jokios nuorodos nėr (na, tokio pobūdžio leidiniuose ir neturi būti).